TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ne visos olimpinės žaidynės virto ekonomine katastrofa

2016 08 06 6:00
Los Andželo olimpiados atidarymo ceremonijos akimirka. wikipedia.org nuotrauka

1984 metais Los Andžele ir 1992-aisiais Barselonoje vykusios vasaros olimpinės žaidynės yra pristatomos kaip sėkmingiausios per visą olimpiados istoriją. Jos ne tik nepridarė nuostolių, bet buvo ir pelningos. Tačiau dar nė vienam po jų žaidynes organizavusiam miestui šios sėkmės nepavyko pakartoti.

Kelerių pastarųjų žaidynių ekonominį palikimą sudaro didžiulės sąskaitos, kurias privalo apmokėti mokesčių mokėtojai, milžiniškos išlaidos saugumui užtikrinti ir po renginio apleista infrastruktūra. Kai kurie miestai, anksčiau norėję organizuoti olimpiadą, dabar tos garbės atsisako. Pernai Bostono valdžios atstovai nutarė atšaukti savo miesto kandidatūrą iš pageidaujančiųjų rengti 2024 metų vasaros olimpiadą, tokį pat sprendimą per referendumą priėmė ir Hamburgo gyventojai. Vienos žaidynės po kitų miestams šeimininkams pridaro vis daugiau nuostolių, tačiau Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) šios problemos visiškai nepaliečia, priešingai, jis kaskart užsidirba daugiau pinigų.

1992 metų vasaros žaidynių Barselonoje atidarymo ceremonijos akimirka.blogs.iadb.org nuotrauka

Komiteto reforma

Olimpiados žiūrovai tikisi pamatyti vis ką nors įspūdingesnio. Dėl šios priežasties žaidynėms surengti reikia ir daugiau pinigų: prašmatnioms atidarymo ir uždarymo ceremonijoms, įspūdingiems stadionams, infrastruktūrai pagerinti. Tačiau olimpiada ne visada buvo nuostolinga. Didėjančių išlaidų ir mažėjančios grąžos tendencijos susijusios su 9-ąjį dešimtmetį įvykdyta TOK reforma.

Praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pabaigoje TOK atsidūrė itin keblioje situacijoje. 1976-ųjų vasaros žaidynės Monrealyje patyrė visišką fiasko. Nemažai šalių boikotavo olimpiadą, o jai surengti išleista tuo metu rekordinė 1,2 mlrd. dolerių suma ilgam įklampino miestą į skolas. Dėl dešimtmečius trukusio prasto vadovavimo TOK turėjo visiškai nedaug lėšų: rėmėjai, kurių komitetas tuomet nestokojo, skirdavo labai mažai pinigų. Finansines problemas dar papildė politinės. Sužinoję, kiek nuostolių patyrė Monrealis, nedaug miestų norėjo tapti žaidynių šeimininkais. 1984-ųjų olimpiadą turėjo rengti arba Los Andželas, arba Teheranas, tačiau po 1979 metų islamo revoliucijos Irane Teherano kandidatūra atkrito. Teliko Los Andželas.

Ši krizė sutapo su TOK vadovų kaita. 1972 metais TOK prezidentu išrinktas lordas Killaninas ėmėsi didžiulės finansų ir prioritetų reformos. „Kai vadovu tapo lordas Killaninas, TOK buvo subankrutavęs, – aiškina knygos „Žaidynės: pasaulinė olimpiados istorija“ (The Games: A Global History of the Olympics) autorius Davidas Goldblattas. – Lordo Killanino pirmtakas Avery Brundage'as 20 metų beveik vien pats mokėjo už savo skrydžius ir biuro išlaikymą. Jis negaudavo jokios algos.“

1984 metų Los Andželo vasaros žaidynės buvo sėkmingos iš dalies dėl to, kad miestas nestatė naujų stadionų ir olimpinio kaimelio.latimes.com nuotrauka

1980-aisiais TOK prezidentu tapęs Juanas Antonio Samaranchas tęsė organizacijos reformą. Bene svarbiausias jo sprendimas – atšauktas reikalavimas dalyvauti olimpiadoje tik savanoriams mėgėjams, negaunantiems algos. Nuo tada žaidynėse ėmė varžytis profesionalai, o tai leido lengviau pritraukti rėmėjų ir gauti daugiau pelno už televizijos transliacijas.

Los Andželo ir Barselonos triumfas

Pirmosios žaidynės, kurios vyko J. A. Saramancho vadovavimo TOK laikotarpiu, buvo 1984 metų olimpiada Los Andžele. Ir pirmą sykį nuo 1932 metų ji davė pelno. Šios žaidynės buvo sėkmingos ir kitu atžvilgiu. Būtent Los Andžele pristatyta dabar jau nepamainoma kompozitoriaus Johno Williamso olimpiados melodija. Per uždarymo ceremoniją ypač daug liaupsių sulaukė Lionelio Richie pasirodymas. Po 8 metų Barselonoje surengta olimpiada taip pat atsipirko.

Tačiau po jų vykusių žaidynių šeimininkai organizavo finansiškai vis nesėkmingesnius renginius. Los Andželo olimpiados atidarymo ir uždarymo ceremonijos buvo labai įspūdingos, tad kiti žaidynių organizatoriai stengėsi kiek galėdami jas pranokti. Tačiau jie neįvertino priežasčių, kodėl Los Andželo olimpiada davė pajamų. Paprasčiausiai rengėjai nestatė naujų, daug pinigų reikalaujančių stadionų, o stengėsi naudotis jau esančia infrastruktūra. Varžybos vyko Los Andželo memorialiniame koliziejuje, „Dodger“ stadione, „Pauley“ paviljone. Miestas, užuot statęs atskirą olimpinį kaimelį, apgyvendino sportininkus universitetų bendrabučiuose.

Dar labiau nesuprasta buvo Barselonos sėkmė. „Viena dažniausių klišių apie olimpiadą yra tai, kad žaidynės turi būti miesto kaitos ir plėtros katalizatorius“, – teigia D. Goldblattas. Šiuo atveju Barselona dažnai nurodoma kaip pavyzdys. Pasak jo, Barselonos olimpiada buvo tik karūnavimo akimirka po 17 metų trukusios urbanistinės plėtros. Miestas būtų suklestėjęs ir be žaidynių. Be to, kiti mažiau žinomi miestai, kurie siekia pakartoti Barselonos sėkmę, susiduria su dar viena kliūtimi. „Iš tiesų Barselona buvo paslėptas brangakmenis, – tvirtina D. Goldblattas. – Turiu omenyje tai, kad šį Viduržemio jūros uostą, išgyvenantį ekonominį nuosmukį, Francisco Franco buvo visiškai apleidęs. Bet miestas turėjo įspūdingą architektūrinį paveldą, didžiulę Pablo Picasso paveikslų kolekciją, organišką ryšį su Joanu Miro, Šv. Šeimynos bažnyčią ir galėjo pasigirti puikiausia Antoni Gaudi architektūra.“

Iš sėkmės nepasimokė

Per vėliau vykusias olimpines žaidynes tapo aišku, kad Los Andželo ir Barselonos pamokos yra ignoruojamos arba bent jau ne taip suprantamos. Atlantos žaidynių organizatoriai tikėjosi, kad renginys išpopuliarins miestą. Tačiau jis teturėjo 7 metus olimpiadai pasirengti ir buvo kritikuojamas dėl netinkamo urbanistinio planavimo, skubotų pastangų panaikinti rasistinės istorijos pėdsakus ir masinio benamių iškeldinimo iš miesto centro. Be to, Atlanta, priešingai nei Los Andželas, labai daug išleido kurdama naują infrastruktūrą. Šios išlaidos iš esmės užgulė mokesčių mokėtojų pečius.

Kiti žaidynių miestai šeimininkai kartojo Atlantos padarytas klaidas, dar pridėdami, kaip sako D. Goldblattas, „savitą patologiją“: „Pekinas buvo neapsakomai autoritarinis, Sočis laimėjo apdovanojimą už korupciją, Atėnai – už vėlavimą, Atlanta – už tai, kad miesto centre atliko begėdišką socialinį valymą.“ Atėnų olimpinės žaidynės buvo ypač nuostolingos. Vietoj numatytų 4,5 mlrd. dolerių joms išleista 15 milijardų. Iš dalies tai prisidėjo prie Graikijos ekonominės krizės.

Buvusio TOK prezidento Juanaso Antonio Samarancho įvykdytos reformos padėjo komitetui iš olimpiados gauti pelno.Reuters/Scanpix nuotrauka

Vakar Rio de Žaneire prasidėjusių olimpinių žaidynių organizatoriai iš ankstesnių katastrofų nepasimokė. Jos yra vienos brangiausių per visą olimpiados istoriją – atsiėjo apie 20 mlrd. dolerių. Nors rengėjai kalba apie tvarumą ir būsimą gerovę, ankstesnė patirtis leidžia tvirtinti, kad visa našta užguls miesto mokesčių mokėtojų pečius. Be to, kaip ir Atlantos atveju, tūkstančiai favelose – pagarsėjusiuose Rio de Žaneiro lūšnynuose – gyvenančių žmonių buvo išvaryti iš namų. Dabar kai kuriems jų iki mokyklų ir darboviečių tenka keliauti ne vieną valandą, ir tik tam, kad būtų padaryta vietos olimpiadai.

Metas keistis

Iki šiol TOK prioritetas buvo gauti pelno. 8-ąjį dešimtmetį TOK iš olimpines žaidynes organizuojančių miestų perėmė itin pelningų sandorių dėl transliacijų per televiziją kontrolę, taip pat pakeitė rėmimo schemą – dabar turi mažiau rėmėjų, bet jie moka gerokai daugiau pinigų. Tačiau miestai, rengiantys olimpines žaidynes ir patiriantys vis daugiau nuostolių, beveik nieko negauna iš pajamų, kurios plaukia TOK.

Gali būti, kad ateityje finansinė schema šiek tiek keisis. Pripažindamas, jog situacija yra itin sudėtinga, ir reaguodamas į tai, kad vis daugiau miestų atsisako galimybės varžytis dėl žaidynių organizavimo, naujasis TOK prezidentas parengė planą, kaip nuo 2020-ųjų bus siekiama palengvinti olimpiadą rengiančių miestų finansinę naštą.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"