TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Neaiškūs laikai žengiant į kinų erą

2010 12 30 0:00
Kai Kinija ėmė virsti modernia valstybe, pasaulis prakalbo apie ateinančią kinų erą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Šį straipsnį apie geopolitinius pokyčius Ramiajame vandenyne ir jų poveikį pasaulio ekonomikai Australijos dienraštyje "The Australian" paskelbė tarptautinės politinės ekonomikos profesorius Jeanas Pierre'as Lehmannas, dėstantis IMD - vienoje geriausių Šveicarijos verslo mokyklų.

Dabar šie duomenys jau oficialūs: antrąjį 2010 metų ketvirtį Kinijos ekonomika atėmė iš Japonijos pirmąją vietą Azijoje ir užėmė antrąją poziciją pasaulyje. Tokį šuolį buvo galima numatyti jau prieš keletą metų, taigi tai nėra visiška staigmena, tačiau žinia vis vien šokiruojanti, nes griūva jau daugiau kaip šimtmetį gyvavęs status quo.

Kadaise Kinija buvo labai galinga. Į šią karalystę daugelis žiūrėjo su pagarba, o apie jos turtus sekė pasakas, kad ir tokias kaip Marco Polo nuotykiai. 1820 metų pabaigoje Kinijos ūkis vis dar sudarė daugiau kaip 30 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo metu Japonija buvo tik nedidelis priedas, jos egzistavimas labai priklausė nuo Kinijos teikiamų paskolų.

Tačiau vėliau viskas pasikeitė. Iškilus industrializuojančioms imperialistinėms Vakarų jėgoms, Kinija ėmė jų kratytis, o Japonija prisitaikė. Nuo 1840-ųjų Kinija visais atžvilgiais ėmė suktis nuosmukio spiralėje, tuo metu Japonija tapo vienintele nevakarietiška tauta, kuriai pavyko industrializuoti šalį ir sukurti savarankišką imperinę valstybę. 1894-1895 metais ji laimėjo pirmąjį iš daugelio savo karų prieš Kiniją.

Tiesa, Antrąjį pasaulinį karą Japonija pralaimėjo, tačiau iškovojo taiką. Dėl komunistų pergalės Kinijoje 1949 metais, karo Korėjos pusiasalyje ir šaltojo karo Japonija greitai persikvalifikavo iš buvusios JAV priešės į išlepintą protežė. 1952-aisiais ji pasirašė saugumo sutartį su Jungtinėmis Valstijomis, tad galėjo mėgautis

patikima JAV karine apsauga ir susitelkti į BVP didinimą. Taip įvyko vadinamasis Japonijos ekonomikos stebuklas, o 1964 metų Tokijo olimpinės žaidynės simbolizavo Japonijos sugrįžimą į pasaulinę bendruomenę. Po metų ji buvo priimta į turtingųjų šalių klubą - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Po dvejų - 1967-aisiais, dar iki didžiojo nacionalinio pakilimo, - Japonija pralenkė Vokietiją ir tapo antra pagal dydį ekonomine galybe pasaulyje. Nors pirmosios vietos jai taip ir nepavyko užimti (to tikėtasi po stulbinamo augimo 9-ąjį dešimtmetį), šalis sugebėjo išsilaikyti antrojoje pozicijoje nuo 1967 metų iki mūsų dienų.

Tuo metu Kinijoje į valdžią atėjęs Mao Zedongas (1949-1976 m.) atskyrė kinų ekonomiką nuo likusio pasaulio. Kinija išliko "įdomi" geopolitiniu požiūriu, maoistų atsirado visuose žemynuose, bet verslo srityje ji tapo bevertė. Tačiau praėjus trejiems metams po Mao mirties naujoji šalies valdžia pasuko ekonominę politiką 180 laipsnių kampu. Tuomet priimtos ir pastaruosius tris dešimtmečius negailestingai vykdytos reformos davė stulbinamų rezultatų, neturinčių analogų pasaulio istorijoje.

Kinija, kurios ekonomika prieš 30 metų buvo uždara, o vėliau tik iš dalies atverta, virto didžiausia pasaulio eksportuotoja. Pernai ji pralenkė net Vokietiją. Per pastaruosius 20 metų Kinija užimdavo tai pirmąją, tai antrąją vietą pasaulyje ir pagal tiesioginių investicijų skaičių.

Britų dienraštis "The Financial Times" rašo, kad antrąjį šių metų ketvirtį Vokietijos koncernas BMW per 30 proc. savo pelno gavo Kinijoje, o amerikiečių "General Motors" daugiau automobilių parduoda Kinijoje nei Jungtinėse Valstijose.

Paradoksalu, kad po beveik 150 metų trukusio nuosmukio Kinija atsigavo ir pradėjo svaiginantį pakilimą, o Japonija, nusigręžusi nuo savo istorinių tendencijų, nėrė į nuosmukį. Jis nesibaigia jau du "prarastus dešimtmečius" ir, atrodo, užtruks dar ir trečiąjį. Ekonomiškai nusilpusi Japonija nesugeba atsispirti augančiai Kinijos prekybai ir gamybai.

Kinijos ekonominis šuolis - įspūdingiausia šio amžiaus (o gal net ilgesnio laikotarpio) ekonominė istorija. Dar prieš dešimtmetį to niekas negalėjo net įsivaizduoti - bent jau, kad tas šuolis bus toks staigus. Pribloškiantis ekonominis augimas negali būti izoliuotas. Jis tiesiog privalo turėti daugybę geopolitinių pasekmių. Pavyzdžiui, JAV ir Japonijos saugumo sutartis, kuri daugiau kaip pusę amžiaus buvo JAV strategijos Ramiajame vandenyne pagrindas, gali tapti nebe tokia perspektyvi. Nors Japonija niekada neteikė karinės paramos, dėl savo ekonominės įtakos ir turto ji galėjo imtis to, ką buvęs tarptautinės prekybos ir pramonės viceministras Naohiro Amaya yra pavadinęs "čekių knygelių diplomatija".

Dabar daugiausia kalbama apie Azijos ekonomiką, tačiau šiame žemyne - Korėjos pusiasalyje, Taivane, Pietų Kinijos jūroje, Kinijoje, Indijoje ir kitur - netrūksta geopolitinių keblumų. Seisminis poslinkis Ramiajame vandenyne vyksta tuo metu, kai Jungtinės Valstijos kenčia nuo ekonominių sunkumų, politinio sąmyšio ir yra įklimpusios Afganistane.

Devintąjį dešimtmetį Japonija galėjo tapti JAV ekonomine varžove, užtvindyti pasaulį savo prekėmis, bet geopolitiniu požiūriu ji elgėsi suprantamai ir aiškiai. Tuo metu Kinijos geopolitiniai tikslai tikrai nėra aiškūs.

Kas šiandien yra Kinija - draugė ar priešė, ar abi vienu metu, atsižvelgiant į tai, kas ginčo objektas? Vertinimas priklausys ir nuo to, kaip Kinija ir JAV kalbės XXI amžiaus energetikos klausimais. Be to, nežinia, ar per ateinančius kelis dešimtmečius Kinija sugebės pralenkti Jungtines Valstijas, kaip pranašauja daug kas, įskaitant "Goldman Sachs".

Kinijos ekonominis milžinas turi ir trūkumų, tačiau jau dabar aišku: XIX amžius buvo Europos amžius, XX amžius - Amerikos, o šiandien pasaulis žengia į tai, kas gali būti pavadinta Kinijos era. Laikai bus neabejotinai įdomūs.

Ką tai reiškia vadovams? 1967 metais prancūzas Jeanas Jacques'as Servan-Schreiberis išleido knygą "Amerikietiškas iššūkis" ("Le Defi Americain"). Ji turėjo didžiulį pasisekimą ir buvo išversta į 15 kalbų. Pagrindinė knygos mintis - norint išlikti reikia prisitaikyti prie amerikietiškojo iššūkio. Europos verslo mokyklos, tokios kaip IMD, buvo įsteigtos tam, kad išmokytų priimti šį iššūkį ir mokytųsi iš JAV.

Vargu ar artimiausioje ateityje Kinija užims JAV vietą, tačiau "Le Defi Chinois" ("Kinų iššūkio") tikrai sulauksime. Tai lems ne tik Kinijos rinka, jos produkcija, bet ir stiprėjanti šios šalies įtaka pasaulyje. Sumanius imtis verslo, tarkime, Brazilijoje, reikės įvertinti Kinijos konkurencingumą. Tam jau būtina rimtai ruoštis.

 

Vertė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"