TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Neapykantos protrūkis Bulgarijoje

2011 09 30 0:00
Įtūžę žmonės prie liepsnojančių čigonų barono K.Raškovo namų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Tokio neapykantos protrūkio prieš čigonus pastaruoju metu Bulgarijoje dar nėra buvę. Visoje šalyje už rasinės neapykantos kurstymą ir pogromus suimta keli šimtai žmonių.

Šią savaitę Bulgariją apėmė demonstracijos, nukreiptos prieš čigonus - jas išprovokavo vieno jaunuolio, kurį suvažinėjo romų mafiozo giminaitis, žūtis.

Bulgarijos ministras pirmininkas Boyko M.Borisovas ir jo pagrindinis politinis varžovas prezidentas Georgi S.Parvanovas pademonstravo neregėtą vienybę, kai kartu apsilankė pietiniame Katunicos kaime, kur tasai žmogus žuvo. Protestuotojai sudegino namus ir mašinas, priklausiusias nusikaltėlių bosu laikomo Kirilo Raškovo šeimai, bei reikalavo, kad valdžia "deportuotų" ją iš 2300 gyventojų turinčio miestelio.

"Etninė taika yra vienintelis būdas garantuoti Bulgarijos klestėjimą, - sakė B.Borisovas per ministrų susitikimą. - Bet kokie kitokie veiksmai garantuoja šalies žlugimą ir visišką izoliaciją."

Žiniasklaida protestus vadino pogromais. Protestuotojai šaukė rasistinius šūkius, tokius kaip "Čigonus į muilą", "Turkus po peiliu". Policija budėjo prie čigonų gyvenamųjų vietų visoje šalyje, kai protestuotojai paskelbė rengiantys demonstracijas 20 miestų, įskaitant ir sostinę Sofiją. Kalbama, kad rengdamiesi šiai akcijai romų vyrai apsiginklavo lazdomis bei kirviais ir saugojo savo namus bei šeimas nuo skustagalvių.

Bulgarijos generalinis prokuroras Borisas Velchevas išsiuntinėjo nurodymus vietos prokurorams, kad šie nedelsdami areštuotų kiekvieną, kuris kursto etninę neapykantą. Tai Bulgarijoje - kriminalinė veika, baudžiama iki šešerių metų kalėjimo arba baudomis iki 15-20 tūkst. eurų. "Institucijos tvirtai pasisako prieš tokius radikalius ir ekstremistinius jausmus", - pareiškė prezidentas G.Parvanovas. Jis sušaukė specialų Nacionalinės saugumo tarybos pasitarimą etninės įtampos keliamai grėsmei aptarti.

Masiniai areštai

Protestai kilo pasklidus žiniai, kad Angelą Petrovą pervažiavo mikroautobusas, vairuojamas K.Raškovo giminaičio, kai devyniolikmetis vedžiojo šunį. Nuo savaitgalio per neramumus visoje Bulgarijoje buvo suimta apie 400 žmonių, dalis jų apkaltinti chuliganizmu. Prie vietos protestuotojų prisidėjo ir futbolo gerbėjai. Šimtai nacionalistų atvažiavo motociklais į Katunicą, esančią už 160 km į rytus nuo Sofijos, jie demonstravo savo pritarimą protestuotojams. Per protestus sostinėje pasigirdo balsų, raginančių vyriausybę grąžinti mirties bausmę. Vienas plakatas skelbė: "Čigonų teroras: kiek dar tai truks, kiek dar mes kentėsime."

Komunistiniais laikais K.Raškovas, kuriam dabar 69 metai, kelis kartus buvo teistas už nelegalią prekybą valiuta ir auksu. 1998 metais jis įsteigė Romų politinę partiją.

Premjeras B.Borisovas akcentuoja, kad vaikino žūtis Katunicoje yra kriminalinė problema, ne etninė. Jis pažadėjo, kad valdžia atliks tyrimą, susijusį su K.Raškovu, ir nustatys jo turtų kilmę - rezultatų galima tikėtis jau greitai. Trečiadienį policija pranešė, kad K.Raškovas areštuotas ir apkaltintas grasinimu nužudyti.

Daugybę metų Bulgarija buvo smarkiai kritikuojama Europos Sąjungos (ES) už tai, kad nesugeba reformuoti neveiksmingos teisingumo sistemos ir nenubaudė nė vieno organizuotų nusikaltėlių aukšto rango boso ar korumpuoto valdininko. Bulgarija nesugebėjo pasinaudoti kai kuriais narystės ES teikiamais vaisiais - dėl įsikerojusios korupcijos ji nebuvo įleista į Šengeno zoną, o etniniai neramumai gali užtemdyti kitą mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus.

Trys neapykantos formos

Kiekvienas Bulgarijos miestas turi savo vietinį nusikaltėlių bosą - čigoną arba bulgarą, o valdžia niekaip negali jų pasiekti. "Tai susiję su komunistinės Bulgarijos tradicijomis ir ateina iš tų laikų", - sako Krasimiras Kunevas, Bulgarijos Helsinkio komiteto pirmininkas. Jo žodžiais, kilus protestams policija reagavo vangiai ir šitaip paskatino etninės neapykantos protrūkį. Nėra pagrindo manyti, kad priešiškumas čigonams labai padidėjo - jis visuomet buvo labai didelis. Todėl nėra ko stebėtis, kad tiek daug jaunų žmonių išėjo į gatves, skandavo rasistinius šūkius ir naikino turtą. Vėliau policija jau deramai reagavo į šiuos veiksmus.

Vienas politikos analitikas nurodė, kad toks pasipiktinimas pratrūko dėl trijų dalykų, kuriais pasižymi K.Raškovas: nusikalstama veika, neregėti turtai ir romų tautybė. Tai yra trys svarbiausios neapykantos priežastys Bulgarijoje. "Neprisimenu tokios masinės agresijos prieš romus", - pridūrė politologas.

Iš beveik 8 mln. Bulgarijos gyventojų 4,7 proc. yra romai. Tai oficialūs duomenys, bet manoma, kad romų šalyje gali būti daugiau - iki milijono. Bulgarai laiko čigonus vagimis, tinginiais ir valkatomis, kurie nenori dirbti. "Mes turime daugiau pareigų - mokame mokesčius ir elgiamės normaliai, o jie turi daugiau teisių", - sakė viena protestuotoja Sofijoje.

Bulgarijoje gyvena ir nemažai musulmonų, kai kurie jų - etniniai turkai. Istoriškai bulgarai nekenčia turkų, kurie buvo užkariavę jų kraštą, engė žmones ir pasižymėjo neregėtu žiaurumu.

Visoje Vidurio Europoje romai yra nemenka mažuma, bet prastai integruoti tokiose šalyse kaip Bulgarija, Rumunija, Čekija, Vengrija ir Slovakija. Daug romų iš ten išvyksta. Tai sukėlė problemų kitur: pernai Prancūzija ėmėsi precedento neturinčio žingsnio - deportavo šimtus romų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"