TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nebeliko nei šaldytuvų, nei degtukų

2011 05 25 0:00
Taip Baltarusijoje atrodo parduotuvės, kuriose prekiaujama buitine technika.
Užsienio spaudos nuotrauka

Vakar Baltarusijos rublis oficialiai devalvuotas 55 proc., benzinas pabrango 20 procentų. Verslas nenumaldomai sminga žemyn, o valstybė artėja bankroto link.

Gegužės 11 dieną Baltarusijos valstybinis bankas leido komerciniams bankams nustatyti nacionalinės valiutos "rinkos" kursą. Akimirksniu dolerio kaina pakilo nuo 3100 iki 4000 rublių, nes anksčiau nukrypti nuo oficialaus valiutos pardavimo gyventojams kurso buvo leidžiama ne daugiau kaip 2 procentais. Visi bankai nustatė vienodą kursą, mat "Nacionalinis bankas rekomendavo neperžengti 4000 rublių". Vakar, gegužės 24-ąją, oficialiai doleris jau kainavo 4930 rublių, tačiau keitimo punktuose užsienio valiutos vis vien nebuvo, nes juodojoje rinkoje už dolerį prašoma 7000-8000 rublių. Vieną praėjusios savaitės dieną jo kaina buvo pakilusi net iki 9000 rublių.

Tarp dviejų kursų

Iš pradžių prie valiutos keitimo punktų nusidriekdavo ilgos eilės. Norint nusipirkti dolerių Minsko traukinių stotyje reikėdavo išstovėti eilėje apie porą parų, paskui - mažiausiai tris. Baltarusijos spauda net rašė, kad prie kasos vos nebuvo sumušta moteris, pabandžiusi be eilės įsigyti šimtą dolerių. Šiuo metu eilių nėra, nes nėra ir valiutos. Baltarusiai jau nebesitiki legaliai nusipirkti eurų ar dolerių.

Po pirmosios rublio devalvacijos viename Baltarusijos banko "Absoliut" valiutos keitimo punkte buvo skelbiama, kad doleriai superkami po 3960 baltarusiškų rublių, o parduodami po 4000. Tačiau punktas dolerių neturėjo, nes gyventojai neatnešdavo jų parduoti. "Nacionalinis bankas atšaukė apribojimus, bet niekas mūsų nesirengia pastiprinti valiuta. Dirbame su tuo, kas atnešama", - sakė banko darbuotoja. Dabar jau niekas nieko neatneša.

Tuo metu tarpbankinėje rinkoje (joje kredito įstaigos keičiasi negrynąja valiuta), kur kursas "paleistas" daugiau kaip prieš mėnesį, už dolerį buvo mokama 5200-5500 rublių. Nors Baltarusijos nacionalinis bankas jau seniai susidūrė su valiutos deficitu, jis ilgai nesiryžo liesti ir taip liesėjančio aukso bei užsienio valiutų rezervo, todėl pasiūlė bankams valiutą, skirtą gyventojams parduoti, pirkti "biržoje bei nebiržinėje rinkoje" ir uždraudė sudarinėti valiutinius sandorius. Rezultatas - didelis kursų keitimo skirtumas valiutos keitimo punktuose ir tarpbankinėje sferoje. Suprantama, bankai, pirkę dolerius už 5500 vietos rublių, negalėjo jų parduoti gyventojams po 4000 rublių. Nuo vakar įsigaliojusiu nauju kursu - 4930 rublių už 1 dolerį - bankai taip pat neprekiaus. Todėl pinigų keitimo punktuose užsienio valiutos kaip nebuvo, taip ir nebus. Negana to, jau panaudota ir didžioji dalis aukso bei valiutos rezervo, kurio planuota neliesti.

Laikas panikuoti

Kodėl baltarusiai netikėjo jokiais oficialiais valdžios pareiškimais ir laukė (pagaliau sulaukė) dar didesnės savojo rublio devalvacijos, nesunku suprasti. Šios šalies valdžia kuo toliau, tuo labiau gyvena tarsi kokioje paralelinėje realybėje. Kiekvienas gyventojas matė, kad jau pusmetį maisto produktų kainos kas mėnesį pakildavo 10 proc., tačiau Baltarusijos statistika skelbė, esą nuo metų pradžios infliacija siekia vos 11 procentų. Kol ekspertai tvirtino, jog pusantro milijono žmonių (trečdalis ekonomiškai aktyvių darbuotojų) yra priversti imti atostogas, darbo ir socialinės apsaugos ministrė Mariana Ščetkina aiškino, kad nedarbo lygis mažėja. O ir pats prezidentas Aleksandras Lukašenka devalvacijos paskelbimo dienomis nepadarė jokio pareiškimo: pavyzdžiui, pirmą kartą per televiziją buvo rodoma, kaip jis lankosi kažkokiame kaime prie Oršos. Beje, Baltarusijos televizija nei gegužės 11-ąją, nei 23-iąją netransliavo nė vieno siužeto apie valstybinio banko sprendimą.

Tuo nereikėtų stebėtis. Prieš savaitę iki pirmosios rublio devalvacijos visų valstybinių visuomenės informavimo priemonių vadovai (Baltarusijoje vien valstybinių laikraščių yra 400) buvo pakviesti į vyriausybės pastatą ir paraginti susilaikyti nuo ekonominių problemų nušvietimo. Tas pats atsitiko ir per antrą rublio devalvaciją. Nors pirmadienį jau visi žinojo, kad nuo gegužės 24-osios rublis bus devalvuotas 55 proc., Baltarusijos nacionalinis bankas atsisakė patvirtinti arba paneigti šią informaciją. Nebuvo paskelbta, jog nuo antradienio ir benzinas pabrangs 20 procentų. Nenuostabu, kad Baltarusijos miestų gatvėse kilo panika, o užvakar prie degalinių nusidriekė milžiniškos eilės.

Jau po pirmosios devalvacijos ištuštėjo buitinės technikos ir juvelyrinių dirbinių parduotuvės. Dar susidaro spūstys prie maisto prekių, kurių kol kas yra, nes akyse pingantys nacionaliniai pinigai verčia žmones pirkti maisto produktus ir kitus daiktus iš baimės, kad rytoj jie kainuos brangiau. Taigi parduotuvėse nebeliko ne tik šaldytuvų, bet ir degtukų.

Toliau bus blogiau

Kas baltarusiško rublio laukia ateityje? "Valiutos, kuria doleris kainuos 4930 rublių, keitimo punktuose nebus kaip ir anksčiau, todėl ji vis labiau nuvertės", - įsitikinęs analitinio centro "Strategija" vadovas Leonidas Zaika. Jo kolega Jevgenijus Preigermanas sako, kad dolerio kursas tebekils, bet jau pamažu. Tai vyks iki tol, kol bankai "užčiuops" realią baltarusiškų pinigų vertę. Jo nuomone, nacionalinis bankas negali visiškai "paleisti" rublio, nes gyventojų atlyginimai, skaičiuojant doleriais, nuvertėtų daugiau nei perpus, t. y. iki Moldovos, kuri laikoma skurdžiausia Europos šalimi, lygio.

Išeities nėra

Devalvacija - dar vienas nevilties apimtos valdžios žingsnis bandant stabilizuoti ekonominę padėtį. Priemonės, kurių imtasi anksčiau - griežtesnės monetarinės politikos, importo draudimo, - nepadėjo. Baltarusija artėja prie katastrofos. Remiantis šių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, valstybės banko rezervas sumažėjo 35 proc., o neigiami užsienio prekybos rodikliai pasiekė naują rekordą - 2,4 mlrd. dolerių (tai 3,5 karto daugiau nei praėjusių metų pradžioje) deficitą.

Finansų ekspertai teigia, jog šalyje daugėja "blogų" kreditų, nes vyriausybė juos lengvatinėmis sąlygomis teikdavo valstybinėms įmonėms. Pats A.Lukašenka neseniai skundėsi, kad kreditai "pravalgyti", o gamyba taip ir nemodernizuota. Valstybės kontrolės komitetas, pagrindinė baudžiamoji ekonomikos institucija, jau ėmėsi tikrinti visas įmones, kurios gavo paramą iš valstybės. Ne vienai jų gresia teismas už valstybinių lėšų iššvaistymą.

Tokiomis sąlygomis A.Lukašenka gali stabilizuoti padėtį tik gavęs paskolų iš užsienio, tačiau abejotina, ar jam tai pavyks. "Iki praėjusių metų pabaigos rinkimų Baltarusijos prezidentas sėkmingai naudojosi Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) prieštaravimais, buvo įsigudrinęs gauti kreditų ir iš vienų, ir iš kitų. Bet kai A.Lukašenka išvadino Europos Komisijos vadovą Jose Manuelį Barroso "ožiu", o Ukrainos prezidento Viktoro Janukovičiaus galvoje įžiūrėjo "utėlių", paskutinė jo viltis liko Kremlius. Tačiau kol kas Maskva neskuba gelbėti Minsko, nors anksčiau tai darė ne kartą", - rašo Rusijos laikraštis "Novaja gazeta".

Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas dar gegužės 11-ąją pasakė, kad Baltarusija negaus jokių kreditų iš Rusijos vyriausybės (Minskas prašė Maskvos 3-3,5 mlrd. dolerių, o A.Lukašenka kalbėjo net apie 6 mlrd. dolerių paskolą). Ministras tvirtino, jog tokie pinigai gali būti skirti tik Eurazijos ekonominės sandraugos linija, ir ne visi iš karto, bet dalimis iki 2013 metų. A.Kudrinas pasiūlė Baltarusijos valdžiai imtis privatizacijos. Suprantama, pirkti Baltarusijos įmones dabar pasirengęs tik rusiškas verslas, nes Europos valstybių verslininkams rekomenduojama nekišti nosies į A.Lukašenkos tėvoniją.

Be to, Rusijos valdininkai vis atkakliau kalba apie būtinybę įvesti Baltarusijoje rusišką rublį, kaip pagrindinę mokėjimo priemonę. Pirmasis apie tai prabilo Rusijos ambasadorius Minske Aleksandras Surikovas. Baltarusių ekonomistas Vladimiras Gončiarikas įsitikinęs, kad Kremlius neduos A.Lukašenkai nė cento ir padarys viską, kas įmanoma, kad ir savą valiutą įpirštų, ir Baltarusijos įmones supirktų. V.Gončiariko žodžiais, dabar Maskva turi unikalų šansą išsukti rankas A.Lukašenkai, tad tikrai jo nepraleis.

Baltarusijos prezidentui nėra kur dėtis - valstybei gresia bankrotas. Tiesa, pagalba iš Rusijos gali ateiti netikėtai: bene garsiausias Rusijos sukčius bendrovės MMM įkūrėjas Sergejus Mavrodis pasiūlė A.Lukašenkai leisti kurti Baltarusijoje finansinę piramidę. Jis tikina, kad tuomet tie 12-14 milijardų, kuriuos baltarusiai laiko "po čiužiniu", vėl pateks į valstybės iždą, ekonomika pradės funkcionuoti, o infliacija bus sustabdyta.

 

Parengė DANA KURMILAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"