TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Negalima niekam, leidžiama Rusijai

2008 03 03 0:00
Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos deputatai net plojo Maskvos patriarchui Aleksijui II, pavadinusiam homoseksualumą liga.
AFP/Scanpix nuotrauka

Kitaip kaip dvigubais standartais to nepavadinsi. Institucija, sergstinti žmogaus teises, užmerkia akis, kai jos pažeidinėjamos. Tai verčia abejoti apskritai Europos Tarybos buvimo prasme.

Pakanka paminėti Europos Tarybą prancūzų diplomatams, ir dažnai pasigirsta lengvas juokelis. Seniausia Europos institucija - žmogaus teisių sergėtoja, sukurta 1949 metais, iškart po karo, siekiant demokratijos šalyse ir kad Europos žemėje nepasikartotų holokaustas, karai, nebūtų paminamos pamatinės teisės, - išgyvena rimtą krizę.

Net kyla abejonių apskritai dėl jos buvimo prasmės. Organizacija, apimanti 47 Europos šalis "nuo Atlanto iki Uralo", turi būti nepakanti bet kokiems žmogaus teisių pažeidimams ir... kęsti nares, jų nesilaikančias, nes tai diktuoja vadinamoji reali politika.

Plojimai patriarchui

Dideliame medžio ir stiklo pastate Strasbūre, kur įsikūrusi Europos Taryba, aptarinėjama šimtai istorijų. Apie jas kalba visi: vykdomoji institucija (Ministrų Taryba, kurią sudaro 47 valstybių atstovai), įstatymų leidžiamoji institucija (Parlamentinė asamblėja, sudaryta iš 636 atstovų iš 47 nacionalinių parlamentų) ir generalinis sekretoriatas (apie 1800 valdininkų, tarp jų Parlamentinės asamblėjos renkamas generalinis sekretorius). Visi pamena Indonezijos parlamento pirmininko, pakviesto į Strasbūrą 2007 metų spalį, kalbą. Parlamentinės asamblėjos akivaizdoje jis pareiškė abejones holokaustu. Asamblėjos pirmininkas olandas Rene van der Lindenas ryžtingai privertė jį nutilti. Bet prieš tai niekas nenutraukė Maskvos patriarcho Aleksijaus II, pavadinusio homoseksualumą liga. Žmogaus teisių šventovėje daugelis prapliupo ploti. O keisčiausia, kaip stebėjosi vienas diplomatas, kad patriarcho niekas nenušvilpė. O jis pats? "Diplomatai nešvilpia", - šyptelėjo.

Rusą nustūmė

Visai neseniai vienas iš pažiūros nekaltas epizodas sukėlė emocijų audrą Europos Taryboje. Sausio 21 dieną vyko naujo Parlamentinės asamblėjos pirmininko rinkimai šiaip nepateikia jokių staigmenų. Politinių grupių pirmininkai perduoda pareigas rotacijos principu. Tačiau šįkart buvo "Europos demokratų", kuriems vadovauja Vladimiro Putino patikėtinis rusas Michailas Margelovas, eilė. Praėjus kelioms savaitėms po parlamento rinkimų Rusijoje, negailestingai iškritikuotų gerosios Europos Tarybos koridoriuose, M.Margelovo figūra sukėlė sąmyšį. Parlamentarai griebėsi gudrybės: jie pakeitė grupių rotacijos tvarką, ir rusas nebuvo išrinktas. Tačiau M.Margelovo apmulkinti deputatams nepavyko. "Argi yra šalių, Tarybos narių, kurios mažiau už kitas vertos vadovauti Parlamentinei asamblėjai?" - piktinosi jis.

Rusija yra Europos Tarybos narė nuo 1996 metų. V.Putino metodai Čečėnijoje (žmonių kankinimai, dingimai, milicijos teroras) ir jo pasityčiojimas iš demokratijos Rusijoje (žiniasklaidos ir teisėsaugos kontrolė, susidorojimas su opozicija per patį rinkimų kampanijos įkarštį, neteisėti areštai, rasistinių judėjimų toleravimas) dažnai smerkiami pačios Europos Tarybos, tačiau Rusija ir toliau lieka viena svarbiausių jos narių, nors Taryba nustatė 3 narystės sąlygas: būti demokratine valstybe, paisyti teisės viršenybės ir ginti žmogaus teises.

Reformą blokuoja viena šalis

Naujų šalių priėmimo motyvai buvo kilnūs. Griuvus Berlyno sienai Europos Taryba, užuot palikusi Rytų Europos šalis likimo valiai, nutarė jas priimti, tegul ir dar "sergančias". Tai laikoma geru metodu. Taryba siunčia į vietas savo ekspertus, skelbia griežtas ataskaitas, verčiančias nepatogiai jaustis vieną ar kitą vyriausybę. Kartais taip uždraudžiami kankinimai, šalys verčiamos paisyti žmogaus teisių. Ir jei šitaip jos juda demokratijos keliu, tai yra ir nemažas Europos Tarybos nuopelnas, o ypač didžiausio prestižo jos institucijos - Europos žmogaus teisių teismo.

Tačiau Rusija jau peržengė visas ribas. Naudodamasi didžios valstybės statusu ji gauna iš Europos Tarybos viską: ir pagarbą, ir teisę nepaklusti elementarioms taisyklėms. Ji vienintelė iš 47 šalių neratifikavo svarbių Žmogaus teisių konvencijos protokolų: nei 6 protokolo, įpareigojančio visas nares panaikinti mirties bausmę (tik nuo 1996 metų taiko moratoriumą), nei 14 protokolo dėl Europos žmogaus teisių teismo. Rusijos tikslas - trukdyti teismo, kasmet gaunančio apie 40 tūkst. ieškinių, darbui. Kad protokolas įsigaliotų, jį turi ratifikuoti visos narės. Rusija viena blokuoja visą reformos procesą.

Dūma turi savų priežasčių neratifikuoti: Strasbūro teismas nuolat skelbia Rusijai kaltinamuosius nuosprendžius (čečėnų bylos, žiaurus elgesys kalėjimuose). Iš 47 valstybių narių būtent Rusija pirmauja pagal ieškinių skaičių (23,5 proc.), aplenkdama Turkiją, Rumuniją, Ukrainą ir Lenkiją. 2007 metais tik Turkija lenkė Rusiją pagal valstybei nepalankius nuosprendžius.

Nevykdo. Na ir kas?

Dauguma atvejų Rusijos teisėsauga paklūsta Strasbūro teismo sprendimams, išmoka kompensacijas nužudytųjų arba dingusių čečėnų šeimoms. Tačiau Europos Taryba bejėgė, kai Rusija nusprendžia nevykdyti teismo reikalavimų. Taip nutiko su viena byla, kai teismas įpareigojo Rusiją išlaisvinti 3 neteisėtai areštuotus moldavus Padnestrėje. Maskva reikalavimo nevykdė. Parlamentinė asamblėja priėmė rekomendacijas, Ministrų Taryba paragino Rusiją jas vykdyti... Ir nieko. Jokių sankcijų Rusijai.

Europos Tarybos biuras Čečėnijoje, uždarytas saugumo sumetimais, taip ir nebeatsidarė. "Rusai to nenori", - atsidūsta funkcionierius.

Lichtenšteinui, Monakui, Baltarusijai ir net JAV (ši šalis nėra narė) Europos Taryba rodo nepalaužiamą reiklumą, bet, kai kalbama apie Rusiją, ji kur kas sukalbamesnė.

"Būtina sukurti su Rusija pasitikėjimo atmosferą. V.Putinas prisidėjo prie teigiamos šalies evoliucijos. Yra priežasčių kritikai, bet Rusijoje vyksta tikra demokratijos pažanga", - tikina kadenciją bebaigiąs Parlamentinės asamblėjos pirmininkas R.Van der Lindenas, nors daugelis stebėtojų, tarp jų ir iš pačios Europos Tarybos, pabrėžia priešingai - regresą. "Ir Didžiojoje Britanijoje per rinkimus būna pažeidimų", - atsargiai šypteli Europos Tarybos generalinis sekretorius Terry Davisas.

Kiek galima kęsti?

Rusija - viena iš 5 pagrindinių organizacijos biudžeto (201 mln. eurų 2008 metais) rėmėjų (12,01 proc.). Jos dujų ir naftos ištekliai kelia pagarbą. Be to, ši šalis Europos Tarybai reikalinga, kad pateisintų savo pačios egzistavimą. Naujausia Tarybos ataskaita apie Rusiją išsiskiria aštria režimo kritika, bet nė vienoje Parlamentinės asamblėjos rezoliucijoje nekalbama apie pašalinimą ar bent jau sankcijas.

Kam reikalinga Europos Taryba, jei viena iš svarbesnių jos narių visiškai nebaudžiamai atsisako ratifikuoti protokolus ir vykdyti Europos žmogaus teisių teismo reikalavimus? Kiek galima kęsti nares, kurios nepaiso žaidimo taisyklių ir kelia grėsmę pačiai organizacijai?

Vienas valdininkas samprotauja: "Taryba naudinga valstybėms, kurioms reikia laiko mūsų demokratinių vertybių normoms įdiegti. Tačiau kokia yra riba tarp naudos valstybėms ir to, ką Taryba gali toleruoti? Ar reikia laukti, kol Rusija išnaikins visus čečėnus? Arba kol grįš į vienpartinę sistemą?"

Europos Tarybos geros valios pasiuntinys Francisas Rosenstielis įsitikinęs: reikia būti nuosekliems; negalima vaizduoti žmogaus teisių šventovės ir drauge pakabinti ant durų skelbimą: "Visiems laisvas įėjimas"; kitaip Europos Taryba pavirs tiesiog neaiškiu sambūriu... geriausiu atveju.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"