TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Neigia puolimo tikimybę, bet stiprina gynybą

2016 09 30 6:00
Švedijos kariai dalyvauja pratybose Gotlande.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Rugsėjį Švedija paskelbė dokumentą, atspindintį šalies poziciją gynybos srityje. Be kita ko, jame pažymima, jog Rusija yra vienintelė regiono valstybė, galinti kelti karinę grėsmę kaimynams, bet mažai tikėtina, kad ji pultų Švediją.

Švedijos gynybos biudžetas pasibaigus šaltajam karui buvo gerokai sumažintas. Šalis sutelkė dėmesį ne į teritorinę gynybą, bet į tarptautines taikos palaikymo misijas.

Pernai Stokholmas pareiškė, kad per ateinančius ketverius metus valstybės gynybai skirs daugiau lėšų. Šiemet gynybos biudžetas siekia 43,3 mlrd. kronų (4,6 mlrd. eurų) – 1,1 proc. bendrojo vidaus produkto. Vyriausybė nusprendė iki 2020 metų gynybai papildomai skirti 10 mlrd. kronų. Gynybos ministerija ketina modernizuoti laivus, kad šie galėtų aptikti ir sulaikyti priešo povandeninius aparatus.

Grąžina karo prievolę

Šią savaitę Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas pranešė, kad nuo 2018 metų valstybė grąžins privalomąją karo tarnybą. Reforma palies švedus, gimusius po 1999 metų. Planuojama, kad kasmet į kariuomenę bus šaukiami apie 4 tūkst. švedų jaunuolių.

Pagal naują tvarką į kariuomenę bus šaukiamos ir merginos. Ginkluotosios pajėgos neseniai išleido vadovą, kuriuo skatina karius skirti daugiau dėmesio lyčių lygybei tiek namie, tiek vykdant misijas užsienyje.

Švedijos reguliariąsias ginkluotąsias pajėgas šiuo metu sudaro 55 tūkst. asmenų – vos dešimtadalis šaltojo karo kariuomenės. Šalies gynybinės pajėgos buvo nuosekliai mažinamos, o 2010-aisiais atsisakyta šauktinių. Valdžia tąkart nusprendė, kad visuotinė karo prievolė netenkina šiuolaikinės kariuomenės poreikių.

Sugrąžinti privalomąją karo tarnybą paskatino ne tik prastėjanti saugumo padėtis regione, bet ir blogas šalies pasirengimas gynybai trūkstant karinio personalo. Užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom šių metų pradžioje sakė, kad privalomosios karo tarnybos sugrąžinimas padėtų veiksmingiau spręsti įvairias problemas. Diplomatijos vadovė tarp jų paminėjo stichines nelaimes ir masinį pabėgėlių antplūdį iš Vidurio Rytų.

Siunčia karių į Gotlandą

Rugsėjo viduryje kariuomenė pranešė, kad į Švedijai priklausančią Baltijos jūros Gotlando salą vėl sugrąžinamos nuolatinės karinės pajėgos. 150 ten esančių pėstininkų pastiprinimo turėtų sulaukti kitų metų liepą.

Švedijos vyriausybė sprendimą remilitarizuoti didžiausią šalies salą priėmė pernai. Kaip žinoma, ten kareivinės buvo uždarytos 2005 metais. „Per tą laiką geopolitinė padėtis pablogėjo, todėl keičiame kovinių dalių dislokavimo planus“, – teigė Švedijos vyriausiasis kariuomenės vadas generolas Micaelas Bydenas.

57 tūkst. gyventojų turinti sala yra maždaug pusiaukelėje tarp Švedijos ir Latvijos. Ekspertų teigimu, jei Rusija užpultų Baltijos valstybes, Švedija greičiausiai leistų NATO pasinaudoti Gotlandu kaip baze. Taigi Rusija, siekdama sukliudyti Aljansui teikti pagalbą Baltijos šalims, galėtų okupuoti salą ir dislokuoti ten raketų paleidimo sistemas.

Suaktyvėjo užsienio žvalgai

2015 metų birželį JAV Europos politikos analizės centro paskelbtoje ataskaitoje pažymima, kad Rusija surengė 33 tūkst. karių pratybas, kuriose buvo imituotas įsiveržimas į Gotlandą ir kitas teritorijas. Švedijos vyriausybė iš pradžių nesureikšmino galimos invazijos pavojaus, o ekspertai šias pratybas paaiškino augančiu Rusijos noru demonstruoti savo galią.

Vis dėlto netrukus Švedijos gynybos ministerija parlamentui pateikė pasiūlymą, kuriame pirmą kartą nuo šaltojo karo pabaigos buvo kalbama apie šalies gynybos pajėgumų stiprinimą. „Mes nematome atakos pavojaus. Tai Švedijos suverenumo požymis“, – teigė gynybos ministras P. Hultqvistas. Tuo metu Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas pažymėjo, kad Maskva nekelia Stokholmui tiesioginės karinės grėsmės.

Tradiciškai neutrali Švedija nepriklauso NATO, bet dalyvauja Aljanso partnerystės programose ir pratybose. Ji taip pat aktyviai domisi ES bendros gynybos formavimo procesu, o birželį pasirašė susitarimą dėl karinio bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis.

Akivaizdu, kad pastaruoju metu Švedijoje suintensyvėjo užsienio žvalgų veikla. Netoli svarbių strateginių objektų ir pratybų vietų matyti daugiau automobilių su užsieniniais numeriais. Kariuomenės atstovo duomenimis, šnipai galbūt renka įvairią informaciją apie kariuomenės techniką ir karių pasirengimą. O kai kada gali rodyti susidomėjimą ir nusikaltėlių grupuotės, siekiančios nugvelbti brangios įrangos ir taip pasipelnyti.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"