TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Neįkvepianti rinkimų užsienio politika

2012 09 04 9:04
M.Romney vartoja griežtą retoriką, bet iš esmės jo užsienio politika didelių permainų nežada. /AFP/Scanpix nuotrauka

Užsienio politika nebus pagrindinė JAV prezidento rinkimų tema, tačiau tai ne priežastis ją visiškai pamiršti. 

M.Romney - nuspėjama mįslė

Rugpjūčio pabaigoje vykusiame Respublikonų partijos suvažiavime Mittas Romney buvo oficialiai patvirtintas šios partijos kandidatu į JAV prezidentus. Jau per 2008 metų rinkimų kampaniją, kurioje M.Romney nesėkmingai dalyvavo, jis buvo vadinamas žmogumi, neturinčiu nuomonės. Kol kas respublikonų kandidatas pateisina šį įvaizdį. Pastangų, kai siekdamas patraukti dešiniuosius rinkėjus jis beveik visais klausimais vartoja gana agresyvią retoriką, nereikėtų priimti už gryną pinigą.

Kaip teigia anglų užsienio politikos ekspertas Matthew Jamisonas, kalbėdamas apie užsienio politiką kandidatas į prezidentus švaistosi itin skambiais pareiškimais, tačiau labiau pasigilinus sunku įžvelgti didelį skirtumą tarp jo siūlomos ir Baracko Obamos vykdytos užsienio politikos. Savo rinkimų knygoje "Jokių atsiprašymų: amerikietiškos didybės pavyzdys" M.Romney įvardija Rusiją kaip JAV užsienio politikos priešą numeris vienas.

Tuo metu kritikuodamas B.Obamą dėl susitaikėliškos politikos Rusijos atžvilgiu, atsisakant George'o W.Busho idėjos dėl priešraketinės gynybos skydo Rytų Europoje, jis pritaria dabartinio prezidento siūlomam laikotarpiui iki 2020 metų, kai bus įgyvendintas švelnesnis šio sumanymo pakaitalas. M.Romney kaltina B.Obamą, esą jo pozicija Sirijos valdančiojo režimo atžvilgiu nėra griežta, tačiau pats anaiptol nesiūlo spręsti problemos karinėmis priemonėmis, nepritaria neskraidymo zonai virš Sirijos ir galiausiai reikalauja padėti sukilėliams, kad šie galėtų apsiginti, nors vieša paslaptis, jog B.Obamos administracija jau senokai tai daro.

Anot M.Romney, branduolinis Iranas visiškai nepriimtinas, bet reikalavimas panaudoti karinę jėgą vos girdimas. Geriau pasikapsčius tokių pavyzdžių galima rasti ir daugiau. Ko gero, vienintelis didesnis skirtumas tarp abiejų kandidatų yra požiūris į karines išlaidas - šioje srityje net lankstusis M.Romney nedrįsta išsižadėti respublikonų išskirtinio dėmesio JAV karinės galybės išlaikymui.

Dar vienas respublikonų kandidato ginklas - rėksminga retorika, kad B.Obama, vykdydamas realistinę, kompromisinę ir stigmatiškumo nevengiančią užsienio politiką, pamiršo, kokia nuostabi, galinga ir išskirtinė yra Amerika drauge su jos piliečiais. Kaip kartą žavingai pasakė vienas svarbiausių M.Romney kampanijos patarėjų ir respublikonų užsienio politikos formuotojų Richardas Williamsonas, JAV didžios ne dėl savo ekonominės ir karinės galybės, o dėl savo didžių vertybių.

Nors tai tikrai pasigėrėtinas patriotinis nusiteikimas, kurio Europai, beje, stinga, nereikia turėti iliuzijų, kad M.Romney radikaliai pasuks JAV vienašališkumo ir idealistinio imperializmo link. Užsienio politikos draugai, konkurentai ir priešai nesikeičia taip dažnai kaip prezidento administracijos, ir tai įrodė tiek prieš tai buvę prezidentai, tiek pats B.Obama. Šis faktas turėtų nutraukti ir neseniai įsiplieskusias diskusijas, kurie užsienio politikos ideologai - neokonservatoriai ar realistai - labiausiai lems būsimą M.Romney užsienio politiką. Štai neseniai M.Romney netikėtai paneigė tokią pat netikėtą žinią, sukėlusią prieštaraujantį murmėjimą tarp neokonservatorių, kad vieną svarbiausių užsienio politikos postų jo administracijoje užims realistas Robertas Zoellickas.

Pati liūdniausia galimos M.Romney užsienio politikos gaida nuskambėjo, kai jis patvirtino savo partnerį rinkimuose, - viceprezidento postas pasiūlytas Paului Ryanui. JAV prezidento rinkimuose kandidatų duetas tradiciškai būdavo sudaromas tam tikros priešpriešos tarp ekonomikos ir užsienio politikos principu - dažniausiai viceprezidentas išmanydavo užsienio politiką. Net Johnas McCainas, pats būdamas angažuotas užsienio politikos srityje, nedubliavo intelektinio pajėgumo ir viceprezidente išsirinko Sarah Palin - kito profilio žmogų.

M.Romney pasirinkimas buvo staigmena, nes P.Ryanas specializuojasi ekonomikos srityje, kaip ir pats kandidatas į prezidentus, kuris labai didžiuojasi savo sėkmingu verslu ir ekonomikos laimėjimais, kai dirbo gubernatoriumi Masačusetse. P.Ryano ironija, kai sakydamas kalbą jis prisiminė savo gimtinę ir sulygino užjūrį su Aukštutiniu ežeru JAV pasienyje, nuskambėjo panašiai apgailėtinai kaip prieš ketverius metus S.Palin mėginimas užpildyti užsienio politikos patirties spragas Aliaskos, kurios gubernatore ji buvo, geografiniu artimumu Rusijai.

B.Obamos užsienio politikos nesėkmės

Nors respublikonų užsienio politikos fronte nematyti nieko gero, demokratų stovykla, jei ką nors ir įtikino 2008 metais, irgi jau nebeįtikina. Galima teigti, jog B.Obamos kadencija praėjo itin netinkamu laiku - Arabų pavasaris, G.W.Busho paliktas jovalas Afganistane ir Irake, galiausiai finansų krizė sukūrė nepavydėtinai prastas sąlygas užsienio politikai. Vis dėlto rinkėjui, o ypač amerikiečiui, tikinčiam savo ir JAV išskirtine misija bei galybe, labai sunku pasiskųsti, kad dėl nesėkmių kalta aplinka.

Akivaizdu, jog realistiniu pragmatizmu paremta užsienio politika nebuvo labai sėkminga, ką jau kalbėti apie visišką santykių su Rusija perkrovimo fiasko ar Arabų pavasarį. Sąjungininkų Europoje (ypač turint omenyje Didžiąją Britaniją ir Lenkiją, apgautą dėl priešraketinio skydo) ignoravimas ir nesėkmingas draugų ieškojimas kitur (pavyzdžiui, garsioji B.Obamos kalba musulmonų pasauliui tuomet dar autoritariniame Egipte) atrodo mažų mažiausiai keisti, o tikriau - pralaimintys užsienio politikos ėjimai. Iranas toliau sodrina uraną, į autoritarinius arabų valstybių režimus (ypač į Egiptą) sukišti milijardai, nugarmėję į Arabų pavasario pelkę, islamistų ir "Al Qaedos" atgimimas (ypač Sirijoje), mindžikavimas stebint skerdynes Sirijoje - galima vardyti ir vardyti, kas nepakito arba pakito užsienyje JAV nenaudai B.Obamos kadencijos laikotarpiu.

Trumpai tariant, po šių rinkimų tikėtis sėkmingesnės JAV užsienio politikos neverta. Reikės laukti dar ketverių metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"