TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Neišmesk maisto be reikalo

2013 01 30 6:49
Daržoves mėgstama rinktis pagal išvaizdą, nors tomis pačiomis maistinėmis savybėmis pasižymi ir ne tokie gražūs augalai. /AFP/Scanpix nuotrauka

Jungtinių Tautų Maisto produktų ir žemės ūkio organizacija (FAO) ėmėsi įgyvendinti programą, pavadintą "Galvok-Valgyk-Saugok. Palik mažiau maisto pėdsakų", kuria raginama nešvaistyti maisto produktų. Ja siekiama paskatinti vartotojus neignoruoti prastesnės prekinės išvaizdos vaisių ir daržovių, nes tai leis pristabdyti dėl nesaikingo vartojimo augančias maisto kainas.

XX amžiuje prasidėjus Žaliajai revoliucijai besivystančiose šalyse buvo išspręsta maisto trūkumo problema ir Trečiojo pasaulio padėtis smarkiai pagerėjo. Šiuo metu bado problemų pasitaiko tik atskirose Afrikos šalyse, nes naujausios technologijos ir produktyvi žemdirbystė leido gerokai padidinti užauginamą derlių ir taip stabilizuoti maisto kainas. Pavyzdžiui, paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje visame pasaulyje maisto kainos mažėjo, nors gyventojų ir daugėjo.

Padėtis ėmė blogėti po 2005 metų, kai vėl buvo pastebėta, kad pasaulyje ima trukti maisto. Beveik tuo pačiu metu prasidėjo ne tik finansų, bet ir maisto krizė, pasireiškusi kainų šuoliu - daugybės maisto produktų kainos padidėjo pusantro ar du kartus. Iš dalies tai siejama su padidėjusiu kokybiško maisto vartojimu besivystančiose valstybėse, kur pastaruoju metu matomas neregėtas ūkio augimas, iš dalies kainų kilimą paskatino ir neribotos spekuliacijos žaliavų rinkoje. Tiesa, finansų krizė kuriam laikui vėl sumažino maisto produktų kainas, tačiau dabar jos vėl ima augti. Tai iliustruoja FAO nustatomas vadinamasis laisvasis indeksas, kuris 2007 metais sudarė 130 punktų, 2008-ųjų pabaigoje siekė 230 punktų, o 2012-aisiais svyravo ties 200-250 punktų riba. Šis rodiklis įspėja, kad maisto produktų kiekis pasaulyje ribotas ir nebeįmanoma didinti vartojimo iki begalybės net esant technologiniam pakilimui.

Dėl kylančių maisto kainų labiausiai nukenčia skurdžiausi gyventojai, nes jiems produktams tenka išleisti didžiąją gaunamų pajamų dalį. Vidurinė klasė ir turtingieji maistui skiria santykinai mažiau. Tačiau jeigu išsivysčiusiose šalyse ši problema geriau ar blogiau sprendžiama pasitelkiant įvairias socialines programas (pavyzdžiui, JAV maisto kortelėmis naudojasi 50 mln. amerikiečių), skurdžiausių šalių gyventojai gali pasikliauti tik savimi.

Būtent dėl to Jungtinių Tautų išminčiai ir ėmė mąstyti, kaip priimti šį iššūkį ir, pirmiausia, padarė išvadą, kad maistas naudojamas neracionaliai ir netaupiai, t. y. labai didelė maisto produktų dalis tiesiog išmetama, nes tampa nebevalgoma.

Britai apskaičiavo, kad pasaulyje išmetama net 30-50 proc. maisto produktų. Be ekonominių nuostolių, dar patiriama ir ekologinių, nes maisto gamybai per metus sunaudojama apie 500 mlrd. kubinių metrų vandens, kuris augant ekonomikai ir daugėjant gyventojų pasaulyje tampa svarbiu strateginiu ištekliu.

Maisto švaistymo problema aktualiausia turtingoms Šiaurės Amerikos, Europos ir Azijos šalims, kur yra maisto produktų perteklius. Pavyzdžiui, JAV ir Kanadoje vienam žmogui per metus tenka 100 kilogramų išmesto maisto, Europoje - 50, klestinčiose Azijos valstybėje - 40, Lotynų Amerikos šalyse - 20, o Pietų ir Pietryčių Azijos šalyse ir Juodajame Žemyne - iki 10 kilogramų.

Žmonės perka maisto daugiau nei jiems reikia dėl daugybės priežasčių. Bene svarbiausia paskata - prekybininkų taikomos nuolaidos perkant didesnį produktų kiekį už mažesnę kainą. Kita priežastis ta, kad daugybė maisto produktų, ypač deformuotos formos vaisiai ir daržovės, neturi prekinės išvaizdos, todėl pirkėjai juos paprasčiausiai ignoruoja, arba dėl šios priežasties jie išvis nepatenka ant prekystalių.

Būtent į tokius produktus pirmiausia ir orientuojama FAO programos reklama, raginanti žmones taupyti maistą ir elgtis su juo atsakingai. JT atstovai pataria vartotojams prieš einat į parduotuvę susidaryti sąrašą, ką ketinama pirkti, taip pat rekomenduojama vengti impulsyvių pirkinių ir nepasiduoti prekybininkų reklamos, siūlančios pirkti maisto daugiau nei reikia, vilionėms. Be to, žmonėms patariama neignoruoti prasčiau atrodančių vaisių ir daržovių, nes jose yra tiek pat maistingųjų medžiagų, kiek ir patrauklioje produkcijoje.

Tiesa, jau prieš pasirodant FAO rekomendacijoms Europoje ir JAV prasidėjo judėjimas, propaguojantis tokias pačias tiesas. Vadinamieji friganai savo noru keliauja į sąvartynus ir ten ieško ką tik išmesto, bet dar tinkamo vartoti maisto. Taip jie ne tik maitinasi nemokėdami pinigų (iš čia kilo ir jų pravardė), bet kartu protestuoja prieš vartotojų visuomenę. Į šį judėjimą jau įsitraukė milijonai viso pasaulio gyventojų, ir tai rodo, kad toks elgesys priimtinas ne tik skurdžiai gyvenantiems žmonėms. Kartu tai leidžia tikėtis, kad FAO surengta kampanija gali sulaukti palaikymo ir sėkmės.

Tačiau nesuvartojami maisto produktai - tik ledkalnio viršūnė, nes Europoje ir JAV parduotuvės išmeta tik 40 proc. netinkamo maisto. Kitos jo dalies netenkama per kitas gamybos stadijas - pradedant derliaus nuėmimu. Besivystančiose šalyse tokie nuostoliai labai dideli, nes ten net 80-90 proc. to, kas užauginama, keliauja į atliekas, tad Trečiajame pasaulyje maisto prarandama tiek pat, kiek ir turtingose valstybėse, kuriose beprasmiškai išmetama apie milijardą tonų maisto per metus. Bendri nuostoliai viršija 2 mlrd. tonų. Todėl norint sumažinti nuostolius pirmiausia reikėtų kreiptis į gamintojus. Juk, skirtingai nei vartotojai, jie gali sumažinti nuostolius pasitelkę naujausias technologijas.

lenta.ru, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"