TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Neišsipildanti priklausomos tautos svajonė

2014 01 10 10:43
Džiaugsmas Rusijai pripažinus Pietų Osetiją 2008-aisiais. AFP/Scanpix nuotrauka

Suvienytos Osetijos idėja Kaukaze sklando ne vieną dešimtmetį. Prisimindami viduramžiais gyvavusią Alanijos karalystę, jau 1989-aisiais, dar sovietinės Gruzijos teritorijoje gyvenę osetinai ėmė kėlti abiejų Osetijų sujungimo idėją. Tik Rusijai pripažinus Pietų Osetijos nepriklausomybę 2008-aisiais, tokios galimybės svarstymas šalyje tapo pagrindine politinio diskurso ašimi.

Nors ir kai kurie regiono politikai pasisako už tai, jog Pietų Osetijos, kurioje gyvena apie 50 tūkst. žmonių, iškovota nepriklausomybė nėra jokių derybų objektas, didžioji dalis aktyviai skatina susijungimą su Šiaurės Osetijos-Alanijos respublika, esančia Rusijos Federacijos sudėtyje.

2012-aisiais išrinktas Pietų Osetijos prezidentas Leonidas Tibilovas šiuo klausimu yra itin nepastovus. Rinkiminės agitacijos metu buvęs Pietų Osetijos KGB vadovas pabrežė poreikį sutvirtinti regiono suverenitetą tuo pačiu kuriant vis stipresnius ryšius su Rusija. Nepraėjus nė metams, L.Tibilovas žurnalistams pareiškė, jog „osetinai yra viena tauta ir turėtų gyventi vienoje valstybėje, esančioje Rusijos Federacijoje. Ir jei tai įvyks valdant man, aš vertinsiu, kad man patikėta misija yra įvykdyta.“

Šią savaitę Pietų Osetijos partija „Vieningoji Osetija“ citavo šiuos L.Tibilovo žodžius oficialiame pačiam prezidentui skirtame pareiškime, kuriame reikalaujama skelbti referendumą greta birželį vyksiančių parlamento rinkimų ir suteikti galimybę patiems osetinams nuspręsti dėl Pietų ir Šiaurės Osetijos susijungimo Rusijos Federacijos sudėtyje.

„Vieningoji Osetija“, kurios lyderis yra buvęs Pietų Osetijos Ypatingųjų situacijų ministras Anatolijus Bibilovas, buvo įsteigta 2012-ųjų vasarą ir užregistruota metų pabaigoje. 2011 metais A.Bibilovas dalyvavo prezidento rinkimuose, kuriuose pralaimėjo tuometės opozicijos kandidatei Alai Džiojevai. Šių rinkimų rezultatai buvo anuliuoti šalies Aukščiausiojo teismo, o pakartotiniuose rinkimuose, kuriuose laimėjo dabartinis prezidentas L.Tibilovas, „Vieningosios Osetijos“ lyderis nedalyvavo.

Osetijų susijungimo idėja šmėžavo ir A.Bibilovo prezidentinėje kampanijoje 2011-aisiais. Tačiau tuo pačiu metu kandidatas pareiškė, kad susijungimas bus įtemptas ir ilgas procesas. A.Bibilovas taip pat pritarė ir suverenios Pietų Osetijos, glaudžiai susijusios su Rusijos Federacija, idėjai.

„Vieningoji Osetija“ išreiškė pritarimą tiek šalies nepriklausomybei, tiek abiejų Osetijų vadovavimui, tuo pačiu metu išdėstydama kelis geopolitinius pasirinkimus. 2013-ųjų vasarį šeši svarbiausi partijos nariai, nedalyvaujant A.Bibilovui, pareiškė, jog „Pietų Osetijos žmonės ateityje galės nuspręsti, ar nori tapti Rusijos dalimi, jungtis prie Šiaurės Osetijos Rusijos sudėtyje, ar įstotį į Eurazijos Sąjungą kaip suvereniai valstybei, ar priimti sprendimą dėl kitokių valstybinio susijungimo su Rusija formų.“

Siekiant aptarti siūlomą referendumą dėl susijungimo, „Vieningoji Osetija“skelbia, esą vasario mėnesį bus rengiama konferencija, kurioje dalyvaus ir pranešėjai iš Šiaurės Osetijos. Partijos atstovai skelbia, jog tuo pačiu bus vykdomas ir „nedidelio masto plebiscitas“, kuriame bus siekiama „sunaikinti egzistuojančius tabu“ diskutuojant apie referendumą dėl susijungimo.

Tuo pačiu metu partija pripažįsta, jog „Osetijos susijungimas yra abipusio eismo kelias“ ir siekiamiems rezultatams gauti bus reikalingas „titaniškas darbas“ pačioje Rusijoje.

Osetijos valstybinis transliuotojas sausio 6-ąją citavo A.Bibilovo žodžius, jog Vieningosios Osetijos partija, kuri nėra atstovauajama dabartiniame parlamente, šiuo metu nesieks inicijuoti referendumo, palikdama šią idėją būsimai rinkimų kampanijai. Taip pat teigta, jog jei referendumas nebus vykdomas birželio mėnesį, „Vieningoji Osetija“ sieks jį inicijuoti nepriklausomai. A.Bibilovas pareiškė, jog analogiškas referendumas turėtų būti vykdomas ir Rusijoje, bet tai gali užtrukti metų metus.

Į šią Vieningosios Osetijos iniciatyvą nereagavo nei prezidentas L.Tibilovas, nei kur kas daugiau labiau apgyvendintos Šiaurės Osetijos vadovas Taimurazas Mamsurovas. T.Mamsurovas, būdamas karštas suvienytos Osetijos Rusijos sudėtyje idėjos šalininkas, ir laikydamas susijungimą „neišvengiamu istoriškai“, pripažįsta, jog jo gyvenime tai gali ir neįvykti.

Tuo tarpu nei oficialusis Tbilisis, nei Maskva oficialios pozicijos šiuo klausimu neišreiškė. Su itin mažomis išlygomis, tarptautinė bendruomenė ir toliau palaiko Gruzijos teritorinį vientisumą ir vertina Pietų Osetiją bei beatsiskiriančią Abchazijos respubliką kaip integralias Gruzijos teritorijas. Nepaisant to, abiejų separatistinių vienetų vadovai vienareikšmiškai atmeta savanoriško pavaldumo Gruzijai galimybę.

Naujoji Gruzijos vyriausybė, demonstruodama palankumą, neseniai įkūrė Susitaikymo ir pilietinės lygybės ministeriją, veikiančią vietoje buvusios Reintegracijos ministerijos.

Akivaizdu, kad oficialusis Kremlius, po karinių ir politinių veiksmų Gruzijoje pripažinęs dvi naujas valstybes ir taip susilaukęs tarptautinės bendruomenės nemalonės kaltinant aneksija, pozicijos nekeis. Visgi išlieka klausimas, koks bus Rusijos vaidmuo Osetijų susijungimo procese.

Praėjusį mėnesį Cchinvalyje (Pietų Osetijos sostinėje) lankęsis prezidento Vladimiro Putino patarėjas Vladislavas Surkovas galimą Pietų Osetijos prisijungimą prie Nepriklausomų Valstybių Sąjungos (NVS) atmetė ir pavadino nerealistišku. Surkovas atkreipė dėmesį į dūstančią regiono ekonomiką (90 proc. praėjusių metų Pietų Osetijos biudžeto sudarė Maskvos subsidijos), bei akivaizdų regiono vadovybės nesugebėjimą išspręsti paprasčiausių infrastruktūros klausimų.

Susijungimas su Šiaurės Osetija, kur federalinių subsidijų lygis 2012-aisiais siekė 69 proc., nebūtinai pagerintų šalių ekonominę situaciją. Bendra regionų populiacija sudaro apie 800 tūkst. gyventojų.

Pietų Osetijos parlamento pirmininkė Mira Tskovrebova neseniai pareiškė, jog susijungimo idėja tapo „filtru, atskiriančiu patriotus nuo priešų“, taip duodama suprasti, jog bet kuris Pietų Osetijos pareigūnas, palaikantis nepriklausomos suverenios respublikos idėją nėra patriotas, taip duodama naują kortą kandidatams kelti savo populiarumą būsimiems parlamento rinkimams birželį.

Taip pat M.Tskovrebova teigė, jog susijungimas yra „amžina mūsų žmonių svajonė“, pridurdama, jog „nė vienas osetinas nėra prieš ją.“

Prieš du metus Maskvoje esančio Sociologijos ir rinkodaros tyrimų centro bei vieno Vladikaukazo (Šiaurės Osetijos sostinės) instituto apklausoje buvo užfiksuotas aukštas Osetijų susijungimo palaikymo lygis Pietų Osetijoje, kur 80 proc. piliečių turi Rusijos pasus. Iš 700 apklaustųjų, ne mažiau nei 92,5 proc. palaikė Pietų ir Šiaurės Osetijos susijungimą išliekant Rusijos sudėtyje.

Parengta pagal Laisvosios Europos radijo informaciją

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"