TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Neišsipildęs teisingumas Baltijos valstybėse

2011 12 21 7:00

Praėjo jau 20 metų, kai Baltijos valstybės išsivadavo iš sovietų ir atgavo nepriklausomybę, tačiau teisingumas jose tebėra efemeriškas, rašo "The Washington Post".

Arturas Spigulis padavė vyriausybę į teismą ir laimėjo. Tačiau būtent tada ir prasidėjo jo nusivylimai. Advokatas įtikino teismą priversti valstybės valdomą Rygos laisvąjį uostą naudotis jo kliento vilkikų paslaugomis. Tačiau uostas atsisakė paklusti nurodymui ir toliau naudojo išskirtinai savo vilkikus. Kai A.Spigulis pasiskundė ministrui pirmininkui Valdžiui Dombrovskiui, jam buvo pasakyta, kad uostas vadovaujasi įstatymu. Advokatas nusiuntė V.Dombrovskiui teismo nutarties kopiją, ir A.Spigulis gavo vėl tą patį atsakymą: "Mes laikome vadovavimą uostui deramu."

Nes skauda akį...

Praėjus 20 metų nuo nepriklausomybės atgavimo Latvija ir Lietuva, nors ir entuziastingai įsiliejo į Vakarus bei įstojo į Europos Sąjungą (ES), vis dar stengiasi sukurti veiksmingą teisingumo sistemą. Debatai velkasi metų metais, visur paplitusi sena bičiulystė, teisėjai užversti bylomis, o verdiktai, kaip rodo Rygos uosto byla, dažnai ignoruojami. Visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, kuri sugriuvo prieš 20 metų gruodį, įstatymo viršenybės idėja apgailėtinai sužlugo, Rusija ir kitos šalys išlaikė "kišeninį teisingumą", kuris tarnauja galingiesiems ir turtingiesiems. Atrodytų, kad į Vakarus linkstančios Baltijos valstybės, NATO ir ES narės nuo 2004 metų, turėtų būti išimtis.

"Problema Baltijos valstybėse yra ta, kad įstatymai nėra išverčiami į kitą pusę (kaip Rusijoje), bet egzistuoja visos realios posovietinės jurisdikcijos nepriklausomumo problemos", - sako Andrew Wilsonas, Europos Tarybos užsienio reikalų analitikas.

Buvęs Latvijos premjeras Guntaras Krastas padavė ieškinį prieš vieną verslininkę 2008 metų gruodį ir dar tebelaukia pirmo teismo posėdžio. "Viskas labai paprasta. Aš paskolinau pinigų ir jų neatgavau. Tačiau dėl įvairių priežasčių teisėjai atidėlioja bylą metai po metų. Visiškai akivaizdu, jog kažkas tuo suinteresuotas, nėra jokių abejonių, kad kažkas kažkam moka", - sako jis.

Prieš šešerius metus Elvira Serbakova padavė į teismą buto Latvijos sostinėje Rygoje bendrasavininkę, kad užkirstų kelią jos siekiui parduoti pusę buto. Sprendimo dar nėra. Kadangi teismo procedūros leidžia dalyviams praleisti posėdžius dėl ligos, atsakovė praleidžia kiekvieną posėdį. "Vieną kartą ji neatvyko į teismą dėl to, kad jai skaudėjo akį", - sakė E.Serbakova.

Teismais nepasitiki

Baltijos valstybių žmonės prastai vertina teisingumo sistemą. 2010 metų "Eurobarometro" duomenimis, Latvijoje tik 36 proc. gyventojų pasitikėjo teismais, Lietuvoje - tik 22 procentai.

"Turiu pripažinti, kad Lietuva yra tarp tų šalių, kuriose pasitikėjimas teisingumo sistema yra mažiausias ES", - sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Daugeliui ieškovų didžiausią nusivylimą kelia milžiniškas kiekis neišspręstų bylų ir perkrauti teisėjai. Latvijos verslininkas milijonierius Jevgenijus Gombergas per virtinę metų buvo ieškovas daugybėje ginčų, įskaitant vieną, kuris trunka jau septintus metus, dėl milijono dolerių draudimo sandorio. "Didžiulė mūsų teisinės sistemos problema yra ta, kad ji neįtikėtinai lėta. Todėl tavo byla, kai jau būna išspręsta, baigiasi visiškai kitokiame pasaulyje... kitame ekonomikos cikle."

Latvijos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjimo dabar laukiama dvejus metus. Rygos regioniniame teisme pirmą 2011 metų pusmetį vienam teisėjui vidutiniškai teko apie 280 naujų civilinių bylų ir 400 bylų per visus 2010-uosius. Lietuvoje vidutiniam apygardos teisėjui 2009 metais teko 488 naujos civilinės ir baudžiamosios bylos, 2010 metais - 421.

Estija aplenkė seses

Rygos regioninio teismo pirmininkė Sandra Strence mano, kad Baltijos valstybės kenčia nuo "iškreipto žmogaus teisių supratimo", kuris suteikia individui įvairiausių atsiprašymų - žmogui leidžiama praleisti posėdį dėl to, kad skauda pirštą, ir teikti visas įmanomas apeliacijas iki Aukščiausiojo Teismo.

Vakaruose daug brangiau atsieinančios teismo išlaidos ir advokato paslaugos sustabdo daugelį pralaimėjusiųjų nuo apeliavimo, o atsakovai ir advokatai, kurie nuolat nepasirodo, apkaltinami teismo negerbimu ir užsitraukia didžiules baudas.

Kai kurie kritikai, tokie kaip J.Gombergas, sako, kad Latvijos ir Lietuvos teisėjai, kurių daugelis ateina iš sovietinių laikų, yra esminė problema, nes jiems patinka sukta sistema, kuria galima manipuliuoti savo naudai - pavyzdžiui, imti "mokestį" už teismo datos nukėlimą.

Estijos vadovai jau pačioje nepriklausomybės pradžioje suvokė, kad sovietinių laikų teisėjai kliudys įtvirtinti įstatymo viršenybę, ir daugumą atleido - štai viena priežasčių, kodėl teisingumo srityje Estija aplenkė savo Baltijos seses.

Buvęs teisėjas Aigaras Štokenbergas 2010 metais tapo Latvijos teisingumo ministru ir nedelsdamas ėmėsi taisyti sistemą, kad pagerintų teisėjų darbą, bet politinė krizė spalį privertė jį atsistatydinti. Vasarą dar sėdėdamas savo ministro kabinete jis susižavėjęs vartė Britų Karališkojo Teismo nutartį civiliniame ieškinyje prieš Latvijos verslininką ir politiką Aivarą Lembergą. "Buvo malonumas tai skaityti, - sakė jis. - Štai ką mums reikia įnešti į mūsų teismų sistemą - pozityvų požiūrį ir veiksmingą organizaciją."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"