TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Neišsipildžiusios Kaliningrado viltys ir tapatybės paieškos

2015 02 16 6:00
AFP/Scanpix nuotraukos

Po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusijos valdžia Kaliningrado ateitį piešė pačiomis šviesiausiomis spalvomis. Deja, šiandien regionas vis labiau panašėja ne į verslo, bet karybos centrą. O jo gyventojai patys nesuvokia, kas yra: rusai ar vokiečiai.

Iki Sovietų Sąjungos subyrėjimo Kaliningradas buvo vienas uždariausių Europos regionų. Užsieniečiai čia nebuvo įleidžiami, nes teritorijoje veikė svarbios karinės jūrų ir oro bazės. Po 1991 metų viskas pasikeitė - Kaliningradas tapo Rusijos Federacijos dalimi ir vienu atviriausių šalies regionų. Sušvelninus reikalavimus vizoms gauti, daug Kaliningrado gyventojų dažnai lankosi Lenkijoje. Net 80 proc. iš mažiau nei milijono nuolatinių regiono gyventojų turi užsienio šalių pasus. Likusioje Rusijoje tokių vos penktadalis.

Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje būta daug ambicingų planų regiono ateičiai. Kai kurie valdininkai tikėjosi paversti Kaliningradą naujuoju Honkongu prie Baltijos jūros. 1996-aisiais, tikintis skatinti prekybą tarp Rusijos ir Europos, čia buvo sukurta speciali ekonominė zona. Tuomet dar naujai išrinktas prezidentas Vladimiras Putinas kalbėjo, kad regionas gali būti jo šalies tiltas į Vakarus. Deja, dabar jis vėl daug labiau panašėja ne į ekonominę, o karinę zoną. Čia dažnai vyksta įvairios kariuomenės pratybos ir bandomi nauji ginklai.

Cenzūra griežtesnė nei likusioje Rusijoje

Į visuomenines iniciatyvas ir judėjimus Kaliningrade šiuo metu žiūrima daug atidžiau nei likusioje Rusijoje. 2010-aisiais tūkstančiai žmonių regiono gatvėse netrukdomi protestavo prieš V. Putino paskirtą vyriausybę ir paties Kremliaus valdžią. Šiandien situacija jau kitokia. Pernai rudenį kelios dešimtys žmonių Kaliningrade surengė taikią Ukrainos palaikymo demonstraciją. Ją išvaikė chuliganai, kuriuos, labai tikėtina, pasamdė vyriausybė. Maskvoje į tokį nedidelį protestą turbūt niekas nebūtų kreipęs daug dėmesio. Į neramumus Kaliningrade Maskva reaguoja jautriau, tikriausiai dėl to, kad Kremliaus politikai panašias akcijas čia vertina kaip ženklą, kad regionas bando tolti nuo Maskvos.

Pernai kovo mėnesį, netrukus po Krymo aneksijos, pora jaunų rusų virš Federalinės saugumo tarnybos būstinės iškėlė Vokietijos vėliavą, taip primindami apie vokišką regiono praeitį. (Ši tarnyba įsikūrusi Königsbergo laikų pastate.) Vėliava nedelsiant buvo nukabinta, o vaikinai nuteisti kalėti 7 metus.

Opozicijos laikraščiai čia taip pat turi atsargiau rinktis, ką spausdinti, ir pernelyg nekritikuoti Rusijos užsienio politikos, ypač Ukrainos klausimu.

Prezidentą V. Putiną čia palaiko kiek mažiau žmonių nei likusioje Rusijoje. Po Krymo aneksijos lyderio populiarumas smarkiai pakilo: Kaliningrade jį palaiko 79 proc. gyventojų - penkiais procentais mažiau nei Rusijoje. Skirtumas mažas, tačiau atspindi pastarųjų 15 metų tendenciją - V. Putinas ir jo Regionų partija čia ne tokia populiari kaip likusioje Rusijoje. Tačiau net ir skeptiškai vertinant Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų rezultatus, Kremliaus politikų palaikymas vis dėlto yra didžiulis.

Tai truputį keista, turint omenyje, kad Vakarų įvestos sankcijos Kaliningradui pridarė daugiau žalos nei daugumai kitų šalies regionų. Jis importuoja daugiausia produktų iš Europos Sąjungos (ES). Šiai prekybai sustojus, smarkiai pakilo vietos maisto produktų kainos. Rugsėjo mėnesį mėsos kaina išaugo net 50 proc. - daugiau nei bet kur kitur Rusijoje. Panašiai pakilo ir kai kurių vaisių bei daržovių kainos. Tai labai skaudžiai paveikė skurdžiausiai besiverčiančius gyventojus, tačiau galintys nukeliauti apsipirkti į Lenkiją, labai nesisieloja - sankcijų sąlygos leidžia jiems atsivežti produktų iš ES.

Trūksta bendradarbiavimo su Maskva

Pasak Georgijaus Dychanovo, konsultanto, padedančio Rusijos ir užsienio kompanijoms, norinčioms investuoti Kaliningrade, viena didžiausių regiono problemų - tiesioginio ryšio su likusia šalimi trūkumas. Iki 1991 metų rusams nėra tekę valdyti jokių nuo pagrindinės teritorijos atskirtų regionų, juk jie neturėjo kolonijų, kaip britai ir prancūzai.

Nors Kaliningrade buvo sukurta speciali ekonominė zona, ji iki galo taip ir nebuvo išvystyta. Tačiau iki 2008-ųjų pasaulinės finansų krizės regionui ekonomiškai sekėsi visai neblogai, ūkis augo greitai. Tačiau užsienio investicijų čia pritraukti sekėsi sunkiai. G. Dychanovo teigimu, viena to priežasčių - siaubinga muitinės biurokratija. Ji veikia pagal įstatymus, priimtus dar Sovietų Sąjungoje. Jeigu muitininkai nustato, kad viena dėžė krovinyje sveria daugiau nei deklaruota, jie gali sustabdyti visą vilkstinę ir pasverti kiekvieną jos sunkvežimių vežamą dėžę, net jei bendras krovinio svoris atitinka nurodytą dokumentuose.

Speciali ekonominė zona nustos galioti kitais metais. Pareigūnai Maskvoje jau sukūrė regionui naują strategiją: kuo daugiau investuosi į Kaliningradą, tuo mažesnius mokesčius čia mokėsi. Šiuo metu verslininkai vengia šio regiono, daugiausia dėl Vakarų sankcijų Rusijai.

Viltys dėl turizmo

Ypač daug vilčių kaliningradiečiai vis dar deda į turizmą. Prieš kelis metus vietos valdžios institucijos paprašė amerikiečių konsultacinės įmonės "McKinsey" ištirti turizmo Kaliningrade potencialą. Jų išvados – į regioną per metus galėtų atvykti iki 5 mln. turistų. Pernai čia lankėsi pusė milijono svečių, iš kurių mažiau nei 100 tūkst. buvo užsieniečiai. Šiais metais dėl įtampos tarp Vakarų ir Rusijos jų tikimasi sulaukti dar mažiau.

Alla Ivanova, vietos vyriausybės ministrė, atsakinga už santykius su užsienio šalimis, nemano, kad jau laikas palaidoti viltis paversti Kaliningradą turistų traukos vieta. Pasak jos, pagrindinės kliūtys - vizų režimas. Juk ES piliečiai, norintys pailsėti prie Baltijos jūros ar pamatyti nuostabiąją Kuršių neriją, daug lengviau gali tai padaryti Lietuvoje. Tačiau ministrė teigia nenuleidžianti rankų. Ji tikisi, kad pavyks susitarti su viena kruizines keliones organizuojančia Italijos kompanija, kad jos laivas kas savaitę sustotų prie Kaliningrado krantų. Tuomet jo keleiviai ir be vizų čia galėtų praleisti 3 dienas.

Nei vokiečiai, nei rusai

Vietiniai pasakoja, kad nemažai rusų, gyvenančių ne Kaliningrade mano, kad šis regionas vadinasi Königsbergu. Jie net tiksliai negali nurodyti, kur yra Kaliningradas (įsivaizduoja jį esantį daug arčiau Maskvos), tačiau Königsbergą žemėlapyje randa gana lengvai.

Dalis Kaliningrado gyventojų vis dar viliasi, kad pareigūnai Kremliuje nuspręs grąžinti miestui jo vokiškąjį pavadinimą. Jie argumentuoja tuo, kad kai kuriems kitiems miestams po Sovietų Sąjungos žlugimo buvo grąžinti jų senieji vardai. Leningradas vėl virto Sankt Peterburgu, o Stalingradas - Volgogradu. Be to, Michailas Kalininas - ilgametis bolševikas ir artimas Stalino bendražygis - niekaip nesusijęs su Kaliningrado miestu.

Nors labai mažai tikėtina, kad miesto pavadinimas bus pakeistas, vokiškasis palikimas svarbus daugeliui Kaliningrado gyventojų. Čia veikia Immanuelio Kanto, kuris gimė šiame regione, universitetas - vienintelis Rusijos universitetas, pavadintas užsieniečio vardu.

Sociologas Michailas Berendejevas neseniai išleido knygą apie Kaliningrado identitetą. Pasak jo, regiono gyventojai savęs vokiečiais nelaiko, tačiau kai kurie nelaiko savęs ir rusais. Daugeliui kaliningradiečių, ypatingai jaunimui, Rusija atrodo labai tolima. Mokiniams organizuojamos ekskursijos į Maskvą ir kitus šalies miestus, kad daugiau sužinotų apie savo valstybę. Tačiau dauguma gyventojų daugiau yra keliavę po Europą, ypač Lenkiją, nei likusią Rusiją. O keliaudami į pastarąją, dažniausiai sako: "Važiuoju į Rusiją", nors iš tiesų joje ir gyvena.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"