TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nelaimi nė vieno karo

2013 03 08 4:22
Afganistane amerikiečių kariai bergždžiai kovoja su talibais. /AFP/Scanpix nuotrauka

XXI amžiuje kintanti karo dinamika lėmė, kad amerikiečiai nepasiekė pergalės nei Afganistane, nei Irake. Karo ekspertai teigia, jog galingiausia pasaulio valstybė nepasimokė iš praeities klaidų ir neįvertino musulmoniškų visuomenių specifikos.

Jungtinės Amerikos Valstijos po dešimtmetį trukusių kovų traukiasi iš Afganistano. Galingiausia pasaulio valstybė ir jos NATO sąjungininkės įstengė nuversti sekuliarų Talibano režimą ir pakeisti šalies vyriausybę. Tačiau ar pavyko pasiekti pergalę? Kai kurie istorikai ir karo ekspertai mano, jog dabartiniame pasaulyje neįmanoma laimėti karo, nes jis įgauna kitokią formą. Konvencinius karus keičia kova su tam tikromis grupėmis, o jų nariai, net ir praradę valdžią, priešinasi iki paskutinio kraujo lašo.

Konvencinis karas

XIX amžiaus antroje pusėje vykęs Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinis karas - vienas konvencinio karo pavyzdžių. Per jį šiaurinės valstijos kovojo prieš pietines. Bene svarbiausias mūšis vyko prie Getisbergo - mažo Pensilvanijos valstijos miestelio. 1863 metais šiame mūšio lauke generolo Roberto E.Lee vadovaujama pietinių valstybių konfederatų armija buvo sutriuškinta. Ji taip ir neatsigavo po pralaimėjimo, ir tai lėmė šiaurinių valstijų pergalę pilietiniame kare.

Dabar apie šį svarbų Amerikai mūšį byloja senos patrankos ir akmeniniai paminklai, esantys Getisberge. Gidu dirbantis vietos istorikas Paulas Marhevka sako, kad tada nebuvo jokių abejonių dėl galutinio kovos rezultato. "Mūšį galėjo laimėti ir šiauriečiai, ir konfederatai. Nugalėtojais tapo šiauriečiai. Jie ir pasiekė pergalę pilietiniame kare. Dabartiniuose karuose beveik nebūna didelių mūšių, juose nedalyvauja didžiulės armijos. Tai lemia, kad karas trunka ilgai ir nuobodžiai, o nugalėtojas dažnai lieka neaiškus", - dėstė P.Marhevka.

Nepasimokė iš istorijos

Jungtinių Amerikos Valstijų karai Afganistane ir Irake nedavė lauko rezultato. Nors Jungtinės Valstijos nuvertė Talibaną ir Saddamą Husseiną, jos nepasiekė visiškos pergalės. Talibai iki šiol priešinasi tiek amerikiečiams, tiek NATO pajėgoms ir migruoja iš Pakistano į Afganistaną palei šiaurinę šalių sieną. Irake buvo nuverstas diktatorius, bet tai sukėlė chaosą, kuris nesibaigia ir šiandien.

Johnso Hopkinso universiteto strateginių studijų profesorius Eliotas Cohenas sako, kad amerikiečiai nepasimokė iš istorijos. "Pagrindinė Amerikos pilietinio karo priežastis - vergija. Nors Abrahamas Lincolnas ją panaikino, tai neišsprendė baltųjų ir afroamerikiečių santykių problemų. Afroamerikiečiai daugiau kaip šimtmetį buvo diskriminuojami. Taigi karas greitų permainų neatneša", - pabrėžė E.Cohenas. Ir pridūrė, kad amerikiečiai naiviai tikėjosi greitos pergalės bei dramatiškų pokyčių Afganistane ir Irake. "Pokyčiai ateina palengva. Per vieną dieną nei Irako, nei Afganistano visuomenės nepasikeis. Papročiai ir tradicijos susiformuoja per ilgą laikotarpį, demokratija - taip pat", - kalbėjo E.Cohenas.

Vašingtono strateginių ir tarptautinių studijų centro analitikas profesorius Tony Cordesmanas teigia, jog karas neišsprendžia ilgalaikių problemų. "Amerikiečiai mano, kad karine jėga gali pakeisti pasaulį. Iš tiesų tai mitas. Karas lemia vien nuostolius, ilgalaikių problemų jis neišsprendžia. Nuversti diktatorių - tik trumpalaikė pergalė", - aiškino T.Cordesmanas. Jo žodžiais, Jungtinės Valstijos turėjo numatyti brangiai kainuojančių karų rezultatus ir pasimokyti iš kitų valstybių praeities klaidų. "Sovietai Afganistane nieko gero nepasiekė. Buvo priversti jį palikti. Amerikiečiai taip pat pasitrauks iš Afganistano. Nors dabar šioje šalyje - demokratija, ji egzistuoja tik popieriuje. Valstybės žmonės vis dar gyvena pagal senas tradicijas ir paklūsta genčių vadams", - sakė T.Cordesmanas.

Kintanti karo dinamika

XXI amžiuje karo dinamika kinta. XX amžiuje, per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, valstybės kovojo prieš valstybes, karinės sąjungos - prieš karines sąjungas. XXI amžiuje dažniausiai kariaujama su nevalstybiniais veikėjais - teroristinėmis organizacijomis, ginkluotais pilietiniais judėjimais ar tarptautinę tvarką pažeidžiančiais diktatorių režimais.

Jungtinių Amerikos Valstijų generolas leitenantas Richardas Millsas mano, kad prie kintančios karo dinamikos sunku prisitaikyti pagal konvencinio karo taisykles mokytiems karininkams ir kariams. "Karinėse mokyklose visi gerai išstudijuoja konvencinį karą. Tačiau XXI amžiaus karai neturi aiškių taisyklių. Jas sunku aprašyti vadovėliuose", - aiškino R.Millsas. Generolo leitenanto nuomone, kova su nevalstybiniais veikėjais yra daug sunkesnė nei su reguliariomis valstybių kariuomenėmis. "Nevalstybinių subjektų ketinimai ne tokie aiškūs. Jie neturi reguliarių kariuomenių ir kovoja mažomis grupelėmis. Tokiems veikėjams padeda ir gamtinės sąlygos. Juos nugalėti kur kas sunkiau", - pažymėjo R.Millsas.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"