TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nelauktas anglių renesansas

2013 01 11 5:59
Europos energijos politika lemia tokią ateitį. /Reuters/Scanpix nuotrauka 

Sparčiai didėjant akmens anglių vartojimui, Europoje jau kalbama apie "anglių aukso amžių". Kai kuriose Europos valstybėse elektros energijos kiekis, gaunamas deginant anglis, kasmet padidėja apie 50 procentų.

"Anglys - didžiausią taršą sukeliantis ir didžiausią šiltnamio dujų kiekį kiekvienai kilovatvalandei garantuojantis elektros šaltinis, todėl iš Europos jau ima tyčiotis pasaulis", - rašo savaitraštis "The Economist".

Anglių renesansą nulėmė skalūno dujos. Kai Jungtinių Valstijų jėgainės ėmė naudoti šias dujas, Amerikos angliakasiai pradėjo dairytis naujų rinkų, be to, mažėjantis anglių poreikis Kinijoje numušė jų kainas. Nuo 2011 metų rugpjūčio iki 2012-ųjų to paties mėnesio anglių kaina sumažėjo trečdaliu ir dabar mokama vos 100 dolerių už toną.

Tai negalėjo likti nepastebėta Europoje. Taigi per pirmąjį 2012 metų pusmetį Europa ėmė pirkti iš Amerikos trečdaliu daugiau anglių, nors, palyginti su juokingai maža dujų kaina JAV, anglys nėra tokios jau pigios. Bet jos tikrai pigios, palyginti su dujų kaina Europoje. Nors dujas galima suskystinti ir gabenti, tai brangu ir tam būtina išplėtota infrastruktūra. Todėl dažniausiai dujos keliauja dujotiekiais ir siekiama, kad jos būtų vartojamos kuo arčiau išgavimo vietų. Be to, anglių kaina - pasaulinė, o dujų - regioninė, dažnai vienaip ar kitaip susieta su naftos kaina.

Dauguma Europos sutarčių su Rusijos dujų milžinu "Gazprom" pasirašytos prieš daugelį metų ir, nors įvairiais būdais stengiamasi išsiderėti mažesnę kainą, dujos Europoje tebekainuoja brangiai. 2012-ųjų vasarą jos kainavo tris kartus brangiau nei Amerikoje ir buvo brangesnės už anglis. Nors šiais metais "Gazprom" pažadėjo kainas sumažinti apie 10 proc., to nepakanka. Anglys Europoje lieka pigesnės už dujas ir pokyčių nematyti. Iš dalies taip yra todėl, kad Europos skalūnų dujų pramonė nuo Amerikos atsilieka daugeliu metų ir gali niekada jos nepasivyti. Mat Europai reikia laiko sukurti infrastruktūrą suskystintoms dujoms importuoti dideliais kiekiais.

Santykinė anglių ir dujų kaina gyvybiškai svarbi Europos bendrovėms. Lapkričio pradžioje, "Bloomberg New Energy Finance" agentūros duomenimis, Vokietijos bendrovėms vieno megavato elektros energijos gamyba davė vidutiniškai 11,7 euro nuostolį, o ėmusios deginti anglis jos gavo 14,22 euro pelno.

Lemia ne vien skirtinga įvairių energijos šaltinių kaina. Vokietija kuria ambicingus planus pereiti nuo iškastinių energijos šaltinių ir branduolinės energijos prie atsinaujinančių šaltinių - saulės ir vėjo - energijos. Kintant energijos šaltinių prioritetams kompanijos patiria nuostolių. Agentūra "Moody's" įspėja, kad jau iškilo grėsmė viso sektoriaus patikimumui.

Savo ruožtu kompanijos kaip įmanydamos greičiau stengiasi pereiti nuo dujų prie anglių, tad faktiškai atsinaujinantys energijos šaltiniai išstumia dujas, bet ne anglis. Didžiausia Europos anglių vartotoja, Vokietijos bendrovė RWE per pirmuosius devynis 2012 metų mėnesius 72 proc. elektros pagamino iš akmens ir rusvųjų (prastesnės kokybės, nešvaresnė atmaina) anglių (per tą patį 2011 metų laikotarpį 66 proc.). Nauji pajėgumai Vokietijai būtini, nes ji stabdo branduolinius reaktorius, todėl energijos gamintojai skubiai stato naujas anglis deginančias jėgaines.

Net ir ten, kur tokios jėgainės nestatomos, anglių sunaudojama vis daugiau. 2012-ųjų balandį pirmą kartą nuo 2007 metų gaminant energiją anglys dominavo ir Jungtinėje Karalystėje - deginant anglis pagaminamos elektros kiekis praėjusių metų trečiąjį ketvirtį buvo 50 proc. didesnis nei metais anksčiau.

Bendrovės renkasi anglis ne tik dėl jų pigumo. Jas skatina ir grėsmingi politikos pokyčiai. 2016 metais įsigaliosianti Europos Sąjungos (ES) direktyva numato, kad anglis deginančios jėgainės, neatitinkančios naujų ES aplinkosaugos standartų, turi būti arba uždarytos, arba sumontuota daugybė brangių taršos mažinimo įrenginių. Jau šį mėnesį bendrovės turi apsispręsti, kurį kelią pasirinks. Jei bendrovė jėgainę nuspręs uždaryti, jai bus suteiktas maksimalus valandų, per kurias tai reikia padaryti, skaičius (atsižvelgiant į sukeliamą taršą), o tai didelė paskata kuo greičiau sudeginti daug anglių.

Ar šis svaiginamai padidėjęs anglių poreikis - trumpalaikis? Hagoje esanti nevyriausybinė Europos klimato fondo organizacija mano, kad taip. 2008 metais Europos bendrovės ketino pastatyti 112 naujų anglis naudojančių jėgainių. Nors didžiosios dalies projektų buvo atsisakyta, apie 20 naujų jėgainių bus pastatyta. Be to, pridėjus naujus prašymus leisti statyti anglis deginančias jėgaines, jų bus net 69. Jų pajėgumas turėtų siekti 60 gigavatų - maždaug tiek pat, kiek pagamina 58 branduoliniai reaktoriai, tiekiantys Prancūzijai didžiausią jai būtinos elektros dalį.

Tad bent jau kai kuriose Europos šalyse kurį laiką bus suvartojama daugiau anglių. "Bloomberg" įvertino ES aplinkosaugos standartų įtaką Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Lenkijos energetikos politikai ir nusprendė, kad Didžiosios Britanijos anglis naudojančių jėgainių pajėgumas tikrai mažės - nuo 33 gigavatų šiuo metu iki 14 gigavatų įsigaliojus naujosioms taisyklėms. Bet vargu ar padėtis keisis Vokietijoje, nes ji stato naujas anglimis kūrenamas elektrines, atitinkančias naujus standartus.

Toks anglių paklausos didėjimas niekais verčia ES aplinkosaugos politiką, kurią jos atstovai rodo pavyzdžiu visam likusiam pasauliui. Europos valstybės tikėjosi palengva išstumti nešvarias anglis iš elektros gamybos pramonės, bet, užuot mažėjusi, jų dalis rinkoje didėja.

Iki 2020 metų ES siekia sumažinti į aplinką išmetamo anglies monoksido kiekį iki 80 proc. 1990 metų lygio. Iki 2009-ųjų jį pavyko sumažinti kiek daugiau nei 17 proc., tačiau jau 2010 metais anglies monoksido vėl ėmė daugėti. "Bloomberg" teigia, kad 2012 metais jo buvo išmesta 3 proc. daugiau nei 2011-aisiais.

Jei viskas vyktų taip, kaip planuoja politikai, iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos elektros vis daugėtų, ir Europa pereitų prie aplinkai palankios energijos. Bet dabartinė ES energetikos politika labiau skatina vartoti aplinką teršiančius šaltinius, todėl į atmosferą išmetamo anglies monoksido kiekis didėja, o Europos bendrovės imasi investuoti į energijos projektus kitose pasaulio dalyse. Tad ko vertas ES klimato komisarės Connie Hedegaard kartojimas, kad Europa "rodo pavyzdį" visam pasauliui?

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"