TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nelegalios bulvės

2010 09 20 0:00
Gretimoje Baltarusijoje - pats bulviakasio įkarštis.
AFP/Scanpix nuotrauka

Pramoniniais tikslais Vokietijoje, Čekijoje ir Švedijoje auginamos genetiškai modifikuotos bulvės. Tačiau kaip greta jų laukuose atsirado ir kiti kelmai, kurių auginti Europos Sąjungos (ES) šalyse nėra leista?

Švedijoje aptiktos nelegaliai auginamos genetiškai modifikuotos bulvės, todėl ES pareikalavo didžiausio pasaulyje Vokietijos chemijos koncerno BASF, kuris tas bulves sukūrė, pasiaiškinimo.

Šiemet pavasarį Europos Komisija leido pramoniniais tikslais auginti vienos rūšies - "Amflora" - genetiškai modifikuotas bulves. Žmonių maistui jos netinka, o auginamos tik dėl krakmolo, naudojamo popieriaus ir kitų medžiagų gamybai. Tačiau Švedijos laukuose greta "Amflora" aptikta ir kitos - "Amadea" - rūšies bulvių kelmų. Auginti "Amadea" bulvių ES šalyse negalima.

BASF jau paskelbė, kad sunaikino 47 kelmus "Amadea" bulvių, aptiktų tarp 680 tūkst. "Amflora" kelmų. Tyrimas atskleis, kaip šios rūšys susimaišė. BASF tikina, kad nieko panašaus neatsitiko nei Vokietijoje, nei Čekijoje, kuriose taip pat auginamos "Amflora" bulvės.

Ekologų organizacijos šį incidentą vertina kaip akivaizdų vadinamojo biologinio saugumo, kurį genetiškai modifikuotų augalų šalininkai nuolat garantuoja, trūkumą ir dar kartą paragino ES neleisti auginti genetiškai modifikuotų rūšių.

Genetiškai modifikuoti produktai sukuriami taip pakeitus augalo genetinę struktūrą, kad jis įgyja naujų savybių: tampa atsparus kenkėjams, ligoms, sausrai ar šalčiui. Genetiškai modifikuotų medžiagų dedama į dešros gaminius, paštetus, traškučius, šokoladą, limonadą ir net kūdikių maistą. Kol kas nėra jokių mokslinių įrodymų, kad genetiškai modifikuotas maistas kenkia žmonėms.

Kai dėl bulvių, tai didžiausi bulviaėdžiai ES yra Baltijos šalių ir Lenkijos gyventojai. Valgyti bulves mūsų regione įprasta, ir jų suvalgoma daug, nes jos pigios.

ES tyrimas rodo, kad lietuviai vidutiniškai suvalgo 234 gramus bulvių per dieną. Už juos daugiau bulvių suvalgo latviai ir lenkai - atitinkamai 274 ir 248 gramus. Estai vidutiniškai suvalgo 188 gramus bulvių. Mažiausiai bulvių vartoja italai - vos 76 gramus per dieną. Visoje ES per dieną vidutiniškai suvalgoma 134 gramai bulvių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"