TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nelinkusi atsisveikinti su šedevrais

2006 10 12 0:00
Rusijos muziejuose gausu šedevrų, kuriuos iš kitų kraštų po karo dėžėmis vežė raudonoji armija.
AFP/Scanpix nuotrauka

Rusija nelinkusi atiduoti meno vertybių, sovietų armijos per karą prisiplėštų įvairiose šalyse ir išvežtų į Rusiją, nes laiko tai teisėta kompensacija už karo metais patirtus nuotolius

Rusijos kultūros ministras Aleksandras Sokolovas neseniai pareiškė, kad jo šalis negrąžins kultūros vertybių, kurias įgijo per Antrąjį pasaulinį karą. "Restitucijos nebus, šitą žodį galima išbraukti iš vartosenos", - pareiškė ministras.

Rusijos vyriausybė, Dūma ir dauguma kultūros veikėjų, pavyzdžiui, valstybinio Puškino vaizduojamosios dailės muziejaus direktorė Irina Antonova vadina kultūrios vertybes, pakliuvusias į Rusiją po karo, kurį, jos žodžiais, sukėlė vokiečiai, kompensacija už rusų patirtus nuostolius. Tokia pozicija piktina kitas šalis, ypač tai, kad Rusija neatiduoda kūrinių, kurie buvo išvežti ne iš Vokietijos, o iš kitų Vidurio ir Europos šalių arba buvusių sovietinių respublikų, dabar vėl atgavusių nepriklausomybę. Karo metų Rusijos sąjungininkės Prancūzija, Graikija, Olandija reikalauja kolekcijų, kurias iš jų pagrobė Vokietija ir tik paskui, 1945 metais, išvežė raudonoji armija.

Pasiglemžė milijoną kūrinių

Muziejaus direktorė Antonova sako, kad neįkainojami šedevrai buvo rusų kareivių išgelbėti. Vokietija nepaliauja reikalauti vadinamųjų trofėjinių kūrinių. Antonova įsitikinusi, kad jie liks muziejuje Maskvoje, ir pasitelkia tokius argumentus: tris ketvirtadalius Luvre saugomo Italijos meno į Paryžių atgabeno Napoleonas, visi tai žino, ir vis tiek šie kūriniai lieka Luvre; tas pats pasakytina ir apie kai kurias kolekcijas Londone.

Antonova neabejoja, kad viskas liks kaip buvę. Rusijos įstatymuose išimtys numatytos tik religinio meno eksponatams bei fašizmo ir holokausto aukų nuosavybei. Įstatymai taip pat numato mainų galimybę, tačiau tuo atveju iškyla kūrinių vertės nustatymo problema.

Per karą sovietų kareiviai išvežė iš Vokietijos daugiau kaip MILIJONĄ meno kūrinių. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje SSRS grąžino kai kuriuos šedevrus, tarp jų nuostabią Drezdeno dailės kolekciją ir Pergamo muziejaus eksponatus. Wolfgangas Maurusas iš Berlyno meno akademijos tvirtina, kad raudonoji armija išvežė į SSRS ne tik daugiau kaip milijoną dailės kūrinių, bet ir 174 tūkst. archyvo vienetų bei apie 4,5 mln. knygų. Akademija pabrėžia, kad Rusija nevykdo visų įsipareigojimų ir tebelaiko dėžėse meno kūrinius, prie kurių neprileidžia Vokietijos ekspertų.

Sunkus kelias atgal

Pernai vasarą Rusija iš dalies patenkino 8 šalių pretenzijas susigrąžinti per karą SSRS išvežtas kultūros vertybes. Tokias pretenzijas pateikė Austrija, Belgija, Vengrija, Vokietija, Graikija, Liuksemburgas, Olandija ir Ukraina. Pavyzdžiui, patenkintas Olandijos vytriausybės reikalavimas sugrąžinti Rusijoje laikytus 22 archyvinių dokumentų fondus ir Vakarų Europos meistrų graviūrų ir tapybos kolekcijas. 2006 metų pradžioje Rusija grąžino Vengrijai 134 knygas iš reformatų koledžo bibliotekos. Šią kolekciją vokiečiai buvo išvežę iš Budapešto, o sovietų armija, kaip teigia Rusija, ją atkovojo. Iš tikrųjų, tai, ką darė abi armijos, buvo elementarus plėšimas. Knygos laikytos Nižegorodsko srities bibliotekoje. Dabar Rusija pasiliko šių knygų elektronines kopijas. Įstatymą dėl knygų perdavimo Vengrijai iš pradžių priėmė Dūma ir Federacijos Taryba, paskui pasirašė Rusijos prezidentas.

Ypač daug ginčų kelia vadinamoji Baldino kolekcija - iškilių XVI-XX amžiaus Europos dailės meistrų piešinių ir tapybos darbų rinkinys, saugotas Brėmeno "Kunsthalle" muziejuje. 1945 metais kolekciją iš Vokietijos į Maskvą išvežė sovietų armijos kapitonas Viktoras Baldinas. Rusai teigia, kad šitaip jis išgelbėjo šedevrus nuo ugnies ir sunaikinimo, tačiau teisiškai niekaip neįformino. Baldino kolekciją sudaro 362 piešiniai ir keli tapybos darbai, tarp autorių - Rembrandtas, Dureris, Boucher, Corot, Delacroix, Goya, Manet. Mėginimai grąžinti kolkekciją sukėlė prieštaringą rusų visuomenės reakciją - daugelis laiko šias vertybes Rusijos turtu. Galiausiai, po ilgai trukusių derybų pavyko susitarti, kad 20 kūrinių liks Rusijai kaip kompensacija. Šių kūrinių vertė sudaro trečdalį visos kolekcijos vertės, kuri viršija 23 mln. dolerių.

Kiti grąžina

Daugelis kitų šalių linkusios grąžinti kultūros vertybes. Taip po ilgų vargų Olandijos vyriausybė sugrąžino teisėtiems privatiems paveldėtojams vokiečių atimtą, o paskui į Olandijos valstybinius muziejus pakliuvusią vertingą flamandų, prancūzų ir italų dailininkų 202 darbų kolekciją.

2004 metais Estija perdavė Vokietijai Albrechto Durerio altoriaus dalį, kuri buvo laikoma dingusi per karą. "Jonu Krikštytoju" pavadinta 1503-1505 metais sukurta altoriaus tripticho dalis, sovietų armijos drauge su piešinių ir graviūrų rinkiniu išvežta iš Brandenburgo pilies, 2003 metais aptikta Talino Kadriorgo muziejaus saugykloje.

2002 metais Vokietija sugrąžino Rusijai 7 paveikslus, per karą išvežtus iš SSRS, tarp jų - rusams brangūs Petro I, Petro III, Kotrynos II ir kitų valdovų portretai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"