TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nemarus komunizmo virusas

2008 06 10 0:00
F.Thom įspėja apie atgimstantį komunizmą.
Nuotrauka: © "Lietuvos юinios"

Į Vilniuje vykusią tarptautinę konferenciją "Berlyno sienos griuvimas: nuo Budapešto iki Vilniaus" buvo atvykusi ir pasaulyje garsi sovietologė, Paryžiaus Sorbonos universiteto profesorė Francoise Thom. Su ja kalbamės apie naujas pasaulio tendencijas.

- Esate viena garsiausių komunizmo eksperčių. Ar numatėte, kad komunizmas, kuris jau atrodė kaip idėja visiškai sunaikintas, vėl atgimsta, tik kitomis formomis?

- Taip, sugrįžta. Komunizmas neišnaikinamas, nes ėmė kurtis naujos antikapitalistinės partijos. Ir komunizmo, ir socializmo idėja nemari, ji niekur nedingsta.

- Tačiau Rytų ir Vakarų Europoje komunizmas suprantamas kiek kitaip?

- Nesuprantu, kaip gyvenant Rytų Europoje galima būti komunistu. Šios idėjos turėtų būti gajos tik Vakarų Europoje, kuri neišgyveno komunizmo.

- Rytų Europoje netrūksta jaučiančių komunizmui nostalgiją...

- Tai dėl nelygybės. Rytų Europoje yra norinčių, kad visi būtų vienodi. Ir komunizmo laikais buvo didelė nelygybė, bet dabar gyvename globalizacijos periode, kas veda prie dar didesnės nelygybės. Neigiama reakcija į globalizaciją gaivina socializmą. Tai matoma net Amerikoje. Stiprėjantis judėjimas prieš globalizaciją gali sukelti pavojingų pasekmių. Gal tai nebus grįžimas prie marksistinės, lenininės komunizmo formos, bet bijau, kad globalizacija atgaivins socializmą net Vakaruose.

- Tačiau komunistinės partijos Vakaruose lyg ir prarado įtaką?

- Prarado senosios komunistų partijos. Bet dabar kuriasi naujos antikapitalistinės partijos, kurių įtaka tik didės. Tokia partija jau yra Prancūzijoje, yra ir Vokietijoje, kur į ją susibūrė buvę komunistai, kairieji radikalai, buvę trockistai ir visi nusistatę prieš globalizaciją. Per rinkimus šios partijos vis labiau sustiprina savo pozicijas. Todėl komunizmo ideologija nėra mirusi. Ji net labai gyva, atsižvelgiant į dabartinius reiškinius.

- Ar galvojote, kad pokomunistinės šalys stosis ant kojų taip sunkiai? Ar yra reiškinių, kurių nesitikėjote, nenumatėte?

- Žinojau, kad bus sunku, kad bus blogai, nes žmonės buvo palaužti ne tik ekonomiškai, bet ir morališkai. Žmonės net nesuvokia to blogio, kurį patyrė. Bet nebuvau numačiusi to, kas vyksta dabar - kad Vakarų pasaulis ims trauktis, kad jo pergalė buvo apgaulinga, laikina, kad Vakarų įtaka vis silpnės.

- Kokią ateityje matote Rusiją, kurioje daug komunizmo apraiškų. Negi Vakarai to nemato?

- Mato. Bet Rusija dabar laiko Vakarus, o ypač Europą, paėmusi už gerklės dėl naftos ir dujų. Tą ypač jaučia Vokietija, jaučiate ir jūs. Vakarai priima Rusiją tokią, kokia ji yra, nors nesižavi tuo, kas joje vyksta. Vakarai neturi pasirinkimo, bet į Rusiją jie žvelgia su nerimu, jiems nepatinka jos dabartinis režimas.

- Vilniuje vykusioje konferencijoje "Berlyno sienos griuvimas: nuo Budapešto iki Vilniaus" svečias iš Baltarusijos profesorius Stanislavas Šuškevičius skaitė pranešimą "Kur perkelta Berlyno siena". Tai kur dabar yra ta siena?

- Berlyno siena dabar skiria tai, ką anglai vadina "The West and the rest". Net sunku išversti. Tai siena tarp Vakarų ir likusio pasaulio, tarp liberalios demokratijos ir viso kito.

- Vakarų ir Rytų Europai sunku rasti bendrą kalbą, net Vokietijoje, kur gyvena viena tauta.

- Vakaruose buvo kilusi stipri reakcija prieš Europos Sąjungos (ES) išplėtimą. Tačiau dabar jau manoma, kad Rytų Europa nebe Rusijos įtakos zonoje, kad tai jau Vakarai.

- Bet kodėl Vakarai nenori pasmerkti komunizmo, kaip kad pasmerkė fašizmą?

- Tam yra įvairių priežasčių. Pirmiausia, todėl, kad Vakaruose labai stipri kairiųjų ideologja ir tai neleidžia pasmerkti komunizmo taip kaip buvo pasmerktas fašizmas. Be to, stiprėja judėjimas prieš globalizaciją, Vakarams tenka konkuruoti su likusiu pasauliu, ypač Kinija, kas sudavė stiprų smūgį mūsų profsąjungoms.

Bet manau, kad Vakarai jau pradeda suprasti Rytų Europą. Didelį psichologinį efektą padarė Rusijos bandymas išjungti dujas Ukrainai. Vakarai suprato, kad rusai tebesvajoja susigrąžinti savo įtaką Rytų Europoje ir Vakarų Europoje atsirado solidarumo jausmas su Rytų europiečiais.

- Bet tik valstybiniu lygiu. Paprastiems vakariečiams mes tebesame Rusijos dalis. Yra "jie" ir esame "mes". Tarsi antrarūšiai.

- Ne, taip nėra. Imkime, kad ir mano studentus. Jų sąmonėje jau įvyko permaina. Jie nemano, kad Rytų Europa - antrarūšė. Visuomenės nuomonė dabar kitokia nei anksčiau.

- Bet Vakarų europiečius vis suerzina Rytų Europos pozicija. Štai Lietuva ėmė reikalauti palaikyti Gruziją, paraginti Rusiją išduoti sausio 13-osios tragedijos kaltininkus. Ar senajai Europai nesame išsišokėliai, komplikuojantys santykius tarp valstybių. Pavyzdžiui, Prancūzijai niekas neatstovavo ir konferencijoje "Berlyno sienos griuvimas: nuo Budapešto iki Vilniaus". Kaip Prancūzija vertina mūsų istoriją?

- Negalima sakyti, kad Prancūzijoje dominuoja komunistinė arba rusiška istorijos versija. Bet ir Vakaruose, ir Prancūzijoje yra gilių prorusiškų tėkmių, kurios veikia gana stipriai. Be to, Rusija jau nevaidina tokio svarbaus vaidmens kaip anksčiau, o Nicolas Sarkozy politika labai skiriasi nuo tos, kurią vedė Jacquesas Chiracas.

- Bet, ar Rusija neliko kokia buvusi. Daugybei žmonių komunistinė ideologija pati artimiausia ir tą ideologiją vėl bandoma eksportuoti kaip naftą ir dujas?

- Dabar prasidėjo didelis Rusijos puolimas geopolitikos pavidalu. Rusai bando politiką pakeisti geografija, bando įtikinti Vakarų Europą, kad mes - vienas kontinentas, todėl turime susivienyti prieš Ameriką ir anglosaksų kultūrą. Tai tarsi nacistinės Vokietijos ideologija. Būkite kartu su mumis ir turėsite naftos, dujų kiek tik panorėsite. Tokiam puolimui parengta ir atitinkama ideologija - iš vienos pusės geopolitika, iš kitos rusai, skirtingai nei anglosaksai, aiškina, kad reikia išlaikyti nacionalines vertybes. Internacionaliniame pasaulyje jie save pateikia kaip nacionalinės idėjos šalininkus. Tai labai įdomus posūkis. Negalima statyti valstybės ant nacionalinio pagrindo ir žaisti nacionaliniais jausmais. Tačiau rusai tam pasiruošė ir jiems gana sėkmingai sekasi įgyvendinti savo idėją.

- Ar galime tam kaip nors pasipriešinti? Ar jau esame pasmerkti?

- Turėtų sukilti visi europiečiai. Vakarai turi tam priešpriešinti tai, kas yra svarbiausia - civilizacijų, politinių institucijų, liberalios demokratijos bendrumą. Rusų geopolitinė ideologija - jų koziris, nes jie žino, kad neturi bendros civilizacijos su Vakarais, ypač su Europa, ir bando tą pakeisti geografija, nori sukurti naują kontinentą - galingą, bet be žmogaus teisių. Rusai naudojasi tuo, kad George'as W.Bushas, pradėjęs karą Irake, diskreditavo Vakarų idėjas ir išnaudoja dabartinį Vakarų silpnumo momentą. Tai labai pavojinga.

- Ar nebaisu tai, kad yra pusiau socialistinė Prancūzija, pusiau pragmatinė Vokietija. Kalbame apie ES, bet dominuoja savi interesai ir Rusija sėkmingai pasirašinėja dvišalius susitarimus su ES narėmis.

- Taip Rusija visur turi savo žmonių, tokių kaip Chiracas, Schroederis. Tam labai sunku ką nors priešpriešinti. Europiečiai turi suprasti, kad privalo būti solidarūs, Rusijos atžvilgiu, ypač energetikos srityje. Rusijos noras sudaryti sąjungą su Vakarais yra labai pavojingas. Dabar vykstantys procesai veda prie to, kad pasaulyje liks vienintelė kovotoja už demokratiją - Amerika. Tuomet Europa bus palikta pati sau. Rusija ims aiškinti, kad Europa turi eiti kartu su ja, kad atsilaikytų prieš Kiniją, nors Rusijai už savo politiką gali tekti labai brangiai sumokėti - negalima šantažuoti Vakarų ir koketuoti su Kinija. Kinija - tai didžiulis potencialas.

Dabartinės tendencijos labai pavojingos, nes deglobalizacijos procesas naudingas Rusijai. Europa turi suprasti, kad dabar svarbiausia apginti savo civilizaciją, kad reikia vienytis su Amerika, o ne su Rusija, kad vyksta kova už žmonių mintis, sielas.

- Tai kodėl Europa to nedaro?

- Todėl, kad labai stiprūs - kairieji. Jie kalba apie socialinį draudimą, o tai veda prie socializmo. Perspektyvos nelinksmos.

Amerika dabar gali pasiraukti į antrą planą, kaip jau buvo atsitikę po karo Vietname. Neaišku, kokia bus Baracko Obamos politika, jei jis taps prezidentu, nors vilties teikia tai, kad jis pasirinko patarėju užsienio politikos klausimais Zbigniewą Brzezinskį. Tačiau vis vien dabartinė padėtis verčia sunerimti.

- Kalbame praėjus 20 metų nuo tada, kai ėmė byrėti komunizmo imperija. Kas bus dar po 20 metų?

- Nežinau. Daug ką lems demografinė situacija. Europoje ji labai prasta - europiečių vis mažėja. Tačiau svarbiausia žvelgti į pasaulį plačiai atmerktomis akimis ir nebijoti problemų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"