TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nematomi bjaurasties fontanai

2010 07 17 0:00

Naftos protrūkio Meksikos įlankoje žalą gamtai turbūt kasdien per televiziją mato visas pasaulis. Tas išsiliejimas leidžiasi filmuojamas. Tačiau kuro ir kitų gelmių turtų gavybos technologija dar tokia netobula, kad nelaimingų atsitikimų, neretai baisesnių negu dabar atsitiko "British Petrolium" giluminiame gręžinyje, esama kur kas daugiau.

Pirmiausia - tai kalnakasybos nelaimės. Visur, kur veikia šachtos, - nuo Aliaskos per Sibirą iki Pietų Afrikos ir Pietų Amerikos - įvyksta sprogimų, kyla gaisrų arba jas užlieja vanduo. Retai išvengiama žmonių aukų. Naftos ir dujų gręžiniuose žmonės žūsta rečiau, bet gamtą šie gręžiniai teršia kur kas labiau.

Beveik mūsų kaimynystėje, Šiaurės jūroje, tarp Škotijos ir Norvegijos, 1990 metų lapkričio 20 dieną bendrovė "Exxon Mobile", pasinaudojusi plaukiojančia platforma, padarė gręžinį jūros dugne, tikėdamasi užtikti naftos. Jos nebuvo, grąžtai pataikė į dujų sluoksnį. Įvyko sprogimas. Jūros dugne atsivėrė 15 metrų skersmens krateris.

Nuo to laiko praėjo 20 metų, o iš kraterio iki šiol veržiasi galinga metano dujų srovė. Po vandeniu susiformuoja ir kyla į paviršių tokie dideli dujų burbulai, kad Didžiosios Britanijos valdžia buvo priversta jūrlapiuose tą vietą pažymėti kaip pavojingą laivams plaukioti.

Tai dar ne viskas. 1998 metais britų energetikos ir aplinkos apsaugos ministerijos atstovas pareiškė, kad kylančios iš dugno dujos pavojaus nekelia. Koncernas "Exxon Mobile" taip pat nesijautė įpareigotas ką nors daryti, kad ta skylė jūros dugne būtų užkimšta. O ir padaryti to neįmanoma - nėra tokių įrenginių ar mechanizmų, nors Žemės klimatui metanas 20-30 kartų žalingesnis už anglies dioksidą.

Prieš ketverius metus Vokietijoje esančio Jūros biologijos instituto darbuotojai nutarė pamėginti ištirti tą povandeninį kraterį ir priplaukė prie jo povandenine valtimi. Įgula pamatė spiralines dujų sroves, paskui metano dujos sugriebė povandeninį laivą, pradėjo jį sukti kaip vilkiuką, paskui išmetė į jūros paviršių. Apie tai rašė dienraštis "Die Zeit". Mokslininkai spėjo, kad galbūt taip jūroje atsiranda nepaaiškinamų pavojingų navigacijai vietų, tokių kaip garsusis Bermudų trikampis.

Povandeninio laivo įgula vis tiek atliko tyrimus. Paaiškėjo, kad tik trečdalis metano pasiekia atmosferą. Likusios dujos ištirpsta vandenyje, taip jame ir lieka. Todėl aplink kraterį vanduo prisodrintas metano dujų tūkstantį kartų daugiau nei kitose jūros vietose.

Niekas negali pasakyti, kaip dar ilgai metano burbulai kils iš Šiaurės jūros dugno. Tačiau prognozės prastos. Prieš 39 metus Turkmėnijos dykumoje buvo klaidingai padarytas gręžinys, ir neįmanomas sulaikyti dujų fontanas iš jo trykšta iki šiol. Sovietų specialistai nutarė jį padegti siekdami, kad į atmosferą verčiau patektų ne toks žalingas kaip dujos anglies dioksidas, nors jis taip pat prisideda prie šiltnamio efekto ir gali lemti klimato atšilimą. Nuo tada Turkmėnijos dykumoje aukšta liepsna dega futbolo stadiono dydžio krateris. Ta vieta dabar vadinama Vartais į pragarą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"