TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nemenka sumelė iš didelės katastrofos

2010 08 25 0:00
Meksikos įlankos pakrantės žvejai, turintys laivelį, gali greitai susižerti daug pinigų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Po naftos išsiliejimo Meksikos įlankoje JAV pakrantės žvejai rankų nenuleido. Priešingai, įkinkyti į jūros valymo darbus jie susižeria kur kas daugiau nei galėtų įprastai žvejodami krevetes ar austres.

Milžinišką ekologinę nelaimę sukėlusi "British Petroleum" (BP) dosniai atvėrė piniginę vietiniams Meksikos įlankos pakrančių žvejams. Tereikia laivelio, įgulos, įrangos, galbūt šiek tiek patirties, retkarčiais dar chemikalų - ir į kišenę plūstelės greitai ir paprastai uždirbti pinigai. 3 tūkst. dolerių - už didelio laivo nuomą dienai, 1,5 tūkst. - už mažesnį, 300 dolerių - kiekvienam įgulos nariui. Net paprasti denio valytojai gali nusigriebti trigubai daugiau nei anksčiau. Degalai - ir tie nemokamai.

Kaip ir po 1989 metų naftos išsiliejimo Aliaskoje, Meksikos įlankos pakrantėje "gimsta" nauja iš ekologinės nelaimės praturtėjusių žmonių karta. Vos pirmieji naftos lašai pasklido Meksikos įlankoje, akimirksniu radosi kompanijų ir vietos gyventojų, tapusių naftos išsiliejimo "ekspertais". Amerikiečių sociologai šiuos greitai "išsimokslinusius" ekspertus ir rangovus, sėkmingai susikrovusius turtą iš katastrofos, neturint nei tinkamų pajėgumų, nei infrastruktūros, nei patirties, praminė "spillionaires" (angl. spill - išsiliejimas).

Vietinės valdžios atstovai neramiai gūžčioja pečiais. Štai nedideliame Bayou La Batre miestelyje Alabamoje, išgarsėjusiame po filmo "Forestas Gampas", kuriame Tomo Hankso veikėjas čia įkūrė krevečių gaudymo verslą, veši godumas ir pavydas - visi nori bent kąsnelio gardaus BP pyrago. Po balandžio katastrofas britų naftos kompanija miesteliui nepašykštėjo net 8,5 mln. dolerių plūdurams, turėjusiems apsaugoti pakrantę nuo artėjančios naftos. Anksčiau gaudavusi po kelis prašymus žvejo licenzijai, per porą savaičių 2,5 tūkst. gyventojų turinčio miesto valdžia jų suteikė 300. BP įdarbino 75 proc. žvejų. Praturtėję vietiniai nevengia linksmybių, brangių pirkinių ir naujais aksesuarais puošia savo valtis. "Kuo greičiau miesto gyvenimas grįš į vėžes, tuo geriau. Per daug pinigų sukūrė problemų, kurių mums nereikia", - sakė miesto atstovas Spenceris Collieras. Su naujais atvykėliais daugėja nusikaltimų. "Beveik per naktį į miestelį atvyko 2 tūkst. žmonių, tikėdamiesi gauti BP siūlomą darbą. Po uragano Katrinos šis miestas tik pradėjo stotis ant kojų, tad nuogąstaujame, kad vėl galime grįžti ten, kur pradėjome", - sakė policijos kapitonas Darrylas Wilsonas. Tiesa, ramybė jau ranka pasiekiama - po poros savaičių, baigus valymo darbus, žvejai vėl galės grįžti prie sau įprasto gyvenimo būdo.

Prieš du dešimtmečius Aliaskoje naftos kompanija "Exxon" išleido beveik 4,3 mlrd. dolerių išsiliejimo pasekmėms tvarkyti; tuomet tai atrodė milžiniška suma. Ekspertai skaičiuoja, kad BP teks atseikėti penkis kartus daugiau. Iš nelaimės sunkius ekonominius laikus išgyvenusi Aliaska smarkiai pralobo. Valant aplinką vietinis verslas taip įsisuko, kad ekonomikos augimo kreivė kyla aukštyn jau 21 metus. Tačiau ar taip nutiks ir Meksikos įlankos pakrantėje - nežinia. Mat reikia, kad į valymo darbus metami pinigai gerokai viršytų pelną, kurį žvejai būtų galėję uždirbti iš žvejybos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"