TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nepailstantys kovotojai už vaikų teises

2014 10 11 6:00
M. Yousafzai Reuters/Scanpix nuotrauka

Šių metų Nobelio taikos premija penktadienį buvo skirta pakistanietei Malalai Yousafzai ir Indijos aktyvistui Kailashui Satyarthi už kovą su vaikų ir jaunimo priespauda bei darbą ginant jų teisę mokytis.

Nobelio komiteto pirmininkas Thorbjornas Jaglandas pabrėžė, kad šių metų taikos premija norėta pagerbti kovą, kuriai susivienijo hinduistas ir musulmonė, indas ir pakistanietė. Tai kova už kiekvieno vaiko teisę nebūti išnaudojamam ir lankyti mokyklą.

Be auksinių medalių, kurie laureatams bus įteikti per ceremoniją Osle gruodžio 10 dieną, jiedu taip pat pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (3,04 mln. litų) piniginį prizą.

Išlaisvino dešimtis tūkstančių

Iki vakar 60 metų K. Satyarthi už Indijos ribų buvo žinomas nedaugeliui. Penktadienio rytą tviteryje jį sekė vos 100 vartotojų.

Būdamas 26-erių jis metė perspektyvią elektros inžinieriaus karjerą ir savo gyvenimą paskyrė vaikų teisėms ginti. K. Satyarthi padėjo milijonams Indijos vaikų, kurie buvo verčiami vergauti korumpuotoms įmonėms bei žemdirbiams. Šioje šalyje į vergovę savo atžalas neretai parduota skurdžiai gyvenančios šeimos. Kovoti su šia negerove indas ėmėsi drąsiai ir pavojingai. K. Satyarthi nusprendė vykdyti reidus gamyklose, dažnai saugomose ginkluotų sargybinių, kur būdavo verčiami dirbti vaikai, o kartais ir visos šeimos.

Išlaisvinęs ir į visuomenę integravęs tūkstančius vaikų, jis įkūrė pasaulinį judėjimą, kovojantį prieš prievartinį vaikų darbą. Aktyvistas taip pat rūpinasi, kad vaikai gautų tinkamą išsilavinimą. Šiandien K. Satyarthi įkurtas judėjimas vienija apie 2 tūkst. įvairių organizacijų ir profesinių sąjungų iš 140 šalių.

Net išgarsėjęs K. Satyarthi ir toliau vykdė reidus ir išlaisvino tūkstančius vergų. Jis įsitikinęs, kad

K. Satyarthi / flickr.com nuotrauka

norėdamas išnaikinti prievartinį vaikų darbą privalo užsiimti įvairia veikla: ir kurti judėjimo strategiją, ir atlikti „juodus“ darbus. Dirbti vaikų teisių srityje jis pradėjo dar devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Iš vergovės Indijos aktyvistas jau išlaisvino daugiau nei 80 tūkst. vaikų. K. Satyarthi atkreipė dėmesį, kad vaikų darbas didina skurdą, nedarbą, neraštingumą, gyventojų skaičiaus augimą ir kitas socialines problemas. Jo teiginius ne kartą patvirtino įvairūs moksliniai darbai. Pasak laureato, prekyba mažamečiais vis dar didėja. Jie dažnai pervežami iš savo gyvenamos valstijos į kitą. Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, kasmet tokios prekybos aukomis tampa milijonai vaikų. Indijoje dirba apie 50 mln. vaikų, penktadalis jų – per prievartą.

Nobelio komitetas pabrėžė, kad mūsų dienomis pasaulyje yra 168 mln. dirbančių vaikų. 2000 metais šis skaičius buvo 78 mln. didesnis. Komiteto manymu, tokių žmonių kaip K. Satyarthi dėka vis labiau artėjama prie visiško šios negerovės panaikinimo pasaulyje. Tai pirmas kartas, kai Nobelio taikos premija skirta indui.

Jauniausia laureatė

Septyniolikmetė M. Yousafzai tapo visų laikų jauniausia Nobelio premijos laureate. Anksčiau šiuo titulu galėjo didžiuotis Australijoje gimęs Britanijos mokslininkas Lawrence'as Braggas. 1915-aisiais, būdamas 25 metų, jis pasidalijo Nobelio fizikos premiją su tėvu Williamu Henry Braggu.

Malalai tebuvo vienuolika metų, kai ji pradėjo kampaniją už mergaičių teisę mokytis. Talibano kovotojai buvo užėmę Mingoros miestą, kuriame ji gyveno. Ekstremistai terorizavo miesto gyventojus, grasino susprogdinti mergaičių mokyklas ir liepė mokytojoms bei moksleivėms dėvėti visą kūną dengiančias skraistes.

Šių metų taikos premijos laureatė buvo sunkiai sužeista 2012 metų spalio 9 dieną, kai vienas kaukėtas Talibano smogikas įlipo į mokyklos autobusą, kuriuo ji važiavo, ir šovė mergaitei į galvą. Malala tik atsitiktinai liko gyva – kulka nekliudė jos smegenų, o Pakistane viešintys britų gydytojai suteikė jai skubią pagalbą. Paskui mergaitė buvo nuskraidinta į kliniką Karalienės Elžbietos ligoninėje Birmingame, kur po daugybės operacijų jos būklė labai pagerėjo.

Ataką autobuse talibai surengė keršydami Malalai už tai, kad ši protestuodama prieš draudimą mergaitėms mokytis pradėjo rašyti Didžiosios Britanijos nacionalinio transliuotojo BBC tinklalapyje.

Pasveikusiai po sunkaus sužalojimo M.Yousafzai buvo nesaugu grįžti į Pakistaną, todėl ji persikėlė į Didžiąją Britaniją ir įkūrė savo fondą bei palaikė įvairias vietos organizacijas, besirūpinančias vaikų švietimu Pakistane, Nigerijoje, Jordanijoje, Sirijoje ir Kenijoje. Šiuo metu Malala gyvena Birmingame su savo tėvu, motina ir dviem broliais bei lanko vietos mokyklą.

Ko tikėjosi žmonės?

Šiais nesibaigiančių konfliktų ir politinių debatų dėl karinės jėgos panaudojimo metais kandidatų Nobelio taikos premijai gauti tikrai netrūko. Kaip ir pernai, spėliota, kad į ją pretenduoja tiek Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikai, tiek pats valstybės vadovas.

Oficialūs visų Nobelio premijų kandidatų sąrašai laikomi paslaptyje net 50 metų. Tačiau žinoma, kad šiemet buvo net 278 kandidatai – daugiausia iki šiol. Kadangi kai kurie kandidatūras kėlę asmenys paslapčių laikyti nelabai moka, keli kandidatai paaiškėjo jau anksčiau.

M. Yousafzai / Reuters/Scanpix nuotrauka

Oslo taikos tyrimų institutas (Nobelio komiteto darbą prižiūrinti organizacija) kasmet skelbia trumpą kandidatų sąrašą – tik mažytę visų potencialių laureatų dalelę. Tačiau žmonėms tai netrukdo spėlioti ir net lažintis kontorose.

Malala buvo dažnai minima šiose įstaigose, tačiau šiemet daugiausia lažybose dalyvavusių žmonių tikėjo, kad premija bus įteikta popiežiui Pranciškui. Jis būtų tapęs pirmuoju taip pagerbtu pontifiku istorijoje. 77-erių argentinietį nominavo jo gimtosios šalies Kongresas. Vienas įstatymų leidėjas sakė, kad popiežius šios premijos nusipelnė dėl to, kad ryžtingai stengėsi palaikyti pasaulinę taiką ir aiškiai reiškė savo poziciją dėl konflikto Sirijoje. Daugelio nuomone, popiežius tikrai nusipelnė pagyrų už paprastą bendravimą su tikinčiaisiais ir dėmesį, parodytą skurdžiai gyvenantiems žmonėms.

Bene daugiausia ginčų sukėlęs nominantas - Edwardas Snowdenas. Buvęs JAV nacionalinės saugumo agentūros rangovas nutekino daugybę slaptų organizacijos dokumentų. Jie sukėlė pasaulinių diskusijų apie elektroninį sekimą ir asmeninę laisvę. Norvegijos politikai, nominavę E. Snowdeną, sakė maną, kad tiek šie debatai, tiek pokyčiai kai kurių šalių politikoje pavertė pasaulį stabilesniu ir taikingesniu.

Nobelio premijai buvo nominuota ir grupė japonų, kurie priešinosi šalies Konstitucijos 9 straipsnio interpretacijos pakeitimui. Tai viena keisčiausių šių metų nominacijų. Japonijos Konstitucijos 9 straipsnis buvo priimtas po Antrojo pasaulinio karo. Jame nurodoma, kad šalis visam laikui atsisako karo ir niekada nenaudos ar negrasins naudoti jėgos tarptautiniams konfliktams spręsti. Šiemet šalies vyriausybė pakeitė minėto straipsnio interpretaciją. Jos kritikai ginčijo, kad būtent ši nuostata beveik 70 metų ir sulaikė Japoniją nuo karo.

Rusijos laikraštis „Novaja Gazeta“ galėjo tapti pirmąja žiniasklaidos priemone, laimėjusia Nobelio taikos premiją. Jis garsėja objektyvia tiriamąja žurnalistika ir aštria kritika Kremliaus politikams. Laikraštį įsteigti padėjo Michailas Gorbačiovas. Šiam tikslui jis paskyrė dalį pinigų, gautų kartu su savo Nobelio taikos premija. Laikraštis buvo laikomas vienu realiausių kandidatų. Premijas skirianti žiuri jau ne vienus metus ieško būdų, kaip galėtų akcentuoti žodžio laisvės svarbą pasaulinei taikai. Tačiau kilo abejonių, ar šių metų Nobelio taikos premijos komitetas, kuriam vadovauja T. Jaglandas, galėtų įteikti premiją laikraščiui „Novaja Gazeta“. Norvegas taip pat yra Europos Tarybos, kuriai priklauso ir Rusija, generalinis sekretorius.

Tačiau ir ankstesniais metais komitetas yra įteikęs apdovanojimus laureatams, žinodamas, kad toks pasirinkimas gali turėti neigiamų diplomatinių pasekmių. Pavyzdžiui, 2010-aisiais premija buvo įteikta kinų disidentui Liu Xiaobo. Dėl tokio sprendimo nepavyko išvengti Kinijos nepasitenkinimo.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"