TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nepasakyta L.Kaczynskio kalba Katynėje

2010 04 14 0:00
L.Kaczynskis norėjo, kad būtų atverti visi dokumentai, susiję su Katyne, o žudynių aukos - paskelbtos nekaltomis.
AFP/Scanpix nuotrauka

Lenkijos dienraštis "Rzeczpospolita" paskelbė kalbą, kurią tragiškai žuvęs šalies vadovas Lechas Kaczynskis turėjo sakyti balandžio 10-ąją, minint 70-ąsias Katynės žudynių metines:

"Gerbiami Katynės šeimų atstovai! Gerbiamieji ponios ir ponai!

1940 metų balandį buvo nužudyta daugiau kaip 21 tūkst. lenkų kalinių iš NKVD kalėjimų. Šis genocidas įvykdytas nurodžius Stalinui ir paliepus aukščiausiems Sovietų Sąjungos valdžios sluoksniams. Žudynės Katynėje tapo Trečiojo Reicho ir Sovietų Sąjungos aljanso, Molotovo-Ribbentropo pakto ir 1939 metų rugsėjo 17-osios agresijos prieš Lenkiją kulminacija.

Antrosios Žečpospolitos piliečiai, kurie buvo valstybingumo pagrindas, kurie tarnavo tėvynei, nužudyti ne tik Katynės miškuose, bet ir Tverėje, Charkove, kitose vietose, kurių dar galbūt ir nežinome. Nužudytųjų šeimos ir tūkstančiai kitų gyventojų buvo ištremti į Sovietų Sąjungos gilumą, kur jų nenusakomos kančios žymėjo Rytų Lenkijos Golgotos kelią.

Tragiškiausia šio kelio stotelė - Katynė. Lenkijos pareigūnai, kunigai, policininkai, pasienio ir kalėjimų darbuotojai buvo išžudyti be teisinių procesų. Visi jie tapo nepaskelbto karo aukomis. Buvo sutryptas nužudytųjų orumas - tiek kaip kareivių, tiek kaip lenkų ir tiesiog žmonių.

Gilios duobės turėjo amžiams paslėpti aukų kūnus ir visą tiesą - pasaulis neturėjo apie tai sužinoti. Artimiesiems buvo neleista viešai gedėti, verkti ir tinkamai pagerbti nužudytųjų. Žemė turėjo paslėpti pėdsakus, o melas - ištrinti juos iš žmonių atminties.

Katynės tiesą labiausiai slėpė tie, kurie šį nusikaltimą organizavo. Melas tapo pokario Lenkijos komunistų pagrindine politika. Tais laikais atsiminimai apie Katynę galėjo baigtis mirtimi. Tačiau aukų šeimos ir artimieji, nepaisydami to, saugojo žuvusiųjų atminimą ir gynė tiesą, kurią perduodavo iš kartos į kartą. Tiesa išgyveno komunizmo gniaužtus ir buvo perduota laisviems, nepriklausomiems Lenkijos piliečiams. Dėl to dėkojame visiems prisidėjusiems, o Katynės aukų šeimoms reiškiame ypatingą padėką.

Visos Lenkijos vardu dėkoju už tai, kad išsaugojote mūsų valstybės istorijos supratimą ir tautos tapatybę.

Katynė - ne tik skausminga žaizda, bet ir priežastis, ilgus dešimtmečius nuodijusi lenkų ir rusų santykius. Turime pasistengti, kad ji pagaliau užgytų ir užgytų be randų. Mes jau šiame kelyje. Lenkai vertina pastarųjų metų rusų veiksmus einant keliu, kuris vėl suartins valstybes. Turime ir toliau nesustoti ir jokiu būdu nesitraukti.

Visos Katynės žudynių aplinkybės privalo būti galutinai išnagrinėtos ir ištirtos. Svarbu teisiškai patvirtinti aukų nekaltumą, paskelbti visus dokumentus. Tai būtina tam, kad melas išnyktų.

Siekiame, kad būtų išsaugotas aukų atminimas ir pagarba jų artimiesiems. To reikia ir gerų kaimyninių santykių Europoje puoselėjimui.

Visa tai grindžiame pasitikėjimu.

Atiduokime pagarbą nužudytiesiems ir kartu pasimelskime už juos. Šlovė didvyriams, garbė Jų atminimui!"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"