TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nepastebima Artimųjų Rytų politinė žaidėja

2014 08 19 6:00
Neramiame Artimųjų Rytų regione Jordanija save pateikia kaip neutralią valstybę. nytimes.com nuotrauka

Jordanija išvengė Arabų pavasario, todėl apie ją kalbama daug rečiau nei apie kitas Artimųjų Rytų regiono valstybes. Vis dėlto šalies geopolitinė padėtis yra itin įdomi. Portale geopolitika.lt publikuotame politikos apžvalgininkės Justinos Poškevičiūtės straipsnyje aptariami Jordanijos santykiai su regioninėmis ir pasaulinėmis politinėmis jėgomis.

Jordanija, tiksliau Jordanijos Hašimitų Karalystė, ribojasi su Saudo Arabija, Iraku, Sirija, Izraeliu ir Vakarų Kranto teritorija Palestinoje. Valstybės plotas – 89 342 kv. km, panašus į Serbijos ir Portugalijos. Gyventojų Jordanijoje šiek tiek daugiau nei 6,6 milijono. Apie 80 proc. jų gyvena miestuose, iš dalies todėl, kad daugiau nei 75 proc. šalies teritorijos užima dykuma. Jordanijos ekonomikoje dominuoja paslaugų sektorius, labiausiai - turizmas ir bankininkystė. Pramonės sektoriuje svarbi fosfatų kasyba, trąšų, cemento, tekstilės gamyba. Pagal bendrąjį vidaus produktą, tenkantį vienam gyventojui, Jordanija užima 151 vietą pasaulyje - panašiai kaip Gruzija.

Nuo 1999-ųjų šaliai vadovauja karalius Abdula II, sostą paveldėjęs iš tėvo Huseino, buvusio itin aktyvaus Artimųjų Rytų regiono politinio veikėjo. Nors Jordanija – konstitucinė monarchija su dvejų rūmų parlamentu, deputatus į visas 75 aukštesniųjų rūmų (Senato) vietas skiria karalius. Ministrą pirmininką ir jo kabineto narius taip pat skiria karalius. Etniškai ir religiškai Jordanija yra itin vienalytė: 98 proc. gyventojų yra arabai, 97,2 proc. – musulmonai (diduma jų – sunitai) ir 2,2 procento – krikščionys.

Pabėgėlių situacija

Apie Jordaniją daugiau pradėta kalbėti 2011 metais, įsiplieskus Sirijos pilietiniam karui. Iki šiol iš daugiau nei 2,8 mln. pabėgėlių (neskaičiuojant namus palikusių, bet Sirijos teritorijoje apsistojusių asmenų, kurių yra apie 6,5 mln.) Jordanija oficialiai yra priėmusi apie 600 tūkst. žmonių. Daugiau už ją yra priglaudęs tik Libanas (apie vieną milijoną) ir Turkija (daugiau nei 700 tūkst.). "Zaatari" pabėgėlių stovykla – didžiulis palapinių miestas – pagal gyventojų skaičių jau peržengė 100 tūkst. ir yra viena didžiausių pabėgėlių stovyklų pasaulyje. Kartais ji net vadinama ketvirtu pagal dydį Jordanijos miestu. Šalies vaidmuo priimant pabėgėlius sustiprėja dar ir dėl to, kad pabėgėlių iš Sirijos nepriima šalia esantis Izraelis.

Jordanijoje nuo seniau gyvena per 2 mln. palestiniečių pabėgėlių, daugiau nei bet kurioje kitoje juos priėmusioje šalyje. Nuo 1948-ųjų iki 1967-ųjų Jordanija palestiniečiams leido įgyti savo pilietybę, nors pastaraisiais metais būta politinių iniciatyvų iš šių palestiniečių tą pilietybę atimti. Patys jordaniečiai – t. y. ne pabėgėliai palestiniečiai, o beduinų šaknis turintys gyventojai – kiek baiminasi, kad laikui bėgant gali tapti etnine mažuma savo pačių šalyje.

Strateginė JAV partnerė

Nors Artimųjų Rytų regione stipriausias ryšys Jungtines Valstijas sieja su Izraeliu, Jordanijai jau nuo šeštojo dešimtmečio pradžios JAV skyrė ypatingą dėmesį. Nuo tada pradėjusios teikti jai ekonominę, vėliau ir karinę pagalbą, teikia ją iki šiol. Štai 2013-aisias JAV Jordanijai suteikė 13,83 mln. dolerių finansinę paramą, o šių metų gegužę Jungtinių Valstijų Kongreso išleistoje ataskaitoje yra aiškiai išdėstytos abiejų šalių strateginio bendradarbiavimo tendencijos.

Atrodo, kad labiausiai Jungtines Valstijas domina karinis bendradarbiavimas su Jordanija. Modernizuoti šios šalies kariuomenę – toks yra oficialiai deklaruojamas JAV bendradarbiavimo su šia šalimi tikslas. Jo siekdama Jordanijos kariuomenė perka iš Jungtinių Valstijų karinę techniką, o kariuomenės pareigūnai treniruojami, rengiant juos antiteroristinėms ir kitokioms operacijoms. Šiuo metu Jordanijoje esantys JAV kariuomenės instruktoriai treniruoja ir Irako karius.

Jungtinių Valstijų vyriausybei Jordanija yra strategiškai svarbi dėl savo kaimynų (nors JAV su Saudo Arabija ir taip sieja geri ryšiai). JAV čia gali treniruoti ir Irako, ir pačios Jordanijos karius, ir – ko iš pradžių neviešino – nuosaikesnius Sirijos sukilėlius. Kovą keliais frontais JAV palengvina ir žinojimas, kad Izraelis bent iš vienos savo kaimynės grėsmės jau nuo 1994-ųjų, kai buvo pasirašyta dvišalė taikos sutartis, neturėtų jausti. Draugauti su Jordanija JAV, be abejo, daug palankiau nei su ja pyktis.

Santykiai su „Hamas“

Žinant apie Jordanijos draugystę su JAV ir palyginti gerus santykius su Izraeliu, retą nustebintų faktas, kad šalis, bent jau oficialiai, nepalaiko santykių su seniau sostinėje Amane savo būstinę turėjusia radikaliąja palestiniečių grupuote „Hamas“. Iki 1999 metų Jordanijos ir „Hamas“ santykiai buvo geri, mat šalis pasisakė prieš Palestiną valdžiusį Yasserą Arafatą ir jo „Fatah“ partiją. Vis dėlto vadinamosios Jordanijos ir „Hamas“ skyrybos įvyko šiai grupuotei nesutikus pripažinti Oslo susitarimų tarp Izraelio bei Palestinos išsivadavimo organizacijos ir pasisakius prieš Jordanijos ir Izraelio santykių pagerėjimą.

Kaip pasikeis Jordanijos santykiai ir su „Hamas“, ir su „Fatah“ po jų šią vasarą paskelbto vienybės susitarimo, neaišku. Tikriausiai tai priklausys nuo to, kaip į šią koaliciją visų pirma žiūrės JAV ir Izraelis. Na, o vien iš šiuo metu Gazos Ruože vykstančios kruvinos operacijos „Apsauginė riba“ matyti, kad vienybės susitarimas Palestinos ir Izraelio santykių, kaip kad ilgus metus pranašavo JAV, nepagerino. Pačiame Amane prieš šią operaciją rinkosi protestuoti žmonės.

Geopolitinė svarba ir vidaus problemos

Kol JAV ir toliau rems Izraelį ir bus susirūpinusios Irako ateitimi, tol jų bendradarbiavimas su Jordanija tęsis. Šaliai, neturinčiai stiprios ekonomikos, šitoks bendradarbiavimas finansiškai ir toliau netrukdys. Taip pat JAV interesai iš dalies sutampa ir su pačios Jordanijos interesais. Štai dėl "Islamo valstybės" radikalų kovų į Jordaniją traukiasi vis daugiau pabėgėlių iš Irako - jų į šią šalį nuo Antrojo Irako karo pradžios atvyksta iki šiol.

Žiūrint į Jordaniją ne iš JAV perspektyvos, o į tai, kas būtų naudinga jos pačios žmonėms, žinoma, visų pirma reikia stengtis išspręsti keletą svarbių vidaus politikos problemų. Tai – ir aukštas tam tikrų demografinių ir geografinių grupių skurdo lygis, ankstyvos santuokos, įvairūs žmogaus teisių pažeidimai, spaudos laisvės varžymas. Jei Jordanija nori save pateikti pasauliui ne vien tik kaip geopolitiškai neutralią valstybę itin neramiame Artimųjų Rytų regione, vietos progresui yra daugybėje sričių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"