TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nepatogi tiesa apie ES išlaidavimą

2013 11 07 5:37
ES auditorių teismo prezidentas V.Caldeira ragino valdininkus atsakingiau elgtis su Bendrijos pinigais. ansa.it nuotrauka

Didžiausią savo istorijoje ekonominį nuosmukį išgyvenanti Europos Sąjunga (ES) leidžia sau neatsakingai išlaidauti. 2012 metais ES netikslingai panaudojo milijardus eurų, daugiausia – finansuodama ES kriterijų neatitinkančius, neskaidrius projektus.

Europos auditorių teismas pateikė ataskaitą, kurioje atkreipiamas dėmesys į vadinamąjį ES biudžeto broką – neefektyviai išleistas ES lėšas. Tyrimas parodė, kad Bendrija 2012 metais į balą išmetė 6,78 mlrd. eurų (16,54 mlrd. litų). Ataskaitos duomenimis, iššvaistyta beveik 4,9 proc. viso ES biudžeto lėšų. 2011 metais šis Bendrijos biudžeto broko rodiklis buvo mažesnis – 3,9 procento.

Kurioziški projektai

Anot auditorių, didžiausią dalį biudžeto broko sudaro lėšos, skirtos ES reikalavimų neatitinkantiems projektams. Tarp jų galima aptikti absurdiškiausių pavyzdžių. Tarkime, vienas Lenkijos ūkininkas gavo iš ES 95 tūkst. eurų (328 tūkst. litų) tam, kad savo žemėje galėtų auginti neprižiūrimas piktžoles. Žemvaldys įtikino paramą teikiančias institucijas, esą piktžolės yra būtina terpė siekiant apsaugoti retų Lenkijos paukščių populiacijas nuo išnykimo. Ūkininko pateiktas projektas visiškai neatitiko ES keliamų reikalavimų, negana to, vyras sugebėjo išlaikyti gautas lėšas savo kišenėje, nors neįvykdė nurodytų įsipareigojimų.

Panašių neatitikimo reikalavimams ir įsipareigojimų nevykdymo pavyzdžių auditoriai aptiko ir Čekijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Ispanijoje, taip pat Jungtinėje Karalystėje. ES biudžeto pinigai buvo švaistomi ir už Bendrijos ribų. Europos Komisija skyrė 16,65 mln. eurų (57,48 mln. litų) paramą Bangladeše dirbančių mokytojų programai. Daugiau kaip pusė sumos perduota nesilaikant administracinių ir teisinių ES reikalavimų.

Netinkamai panaudoja

Dar viena problema, kurią savo išvadose išskyrė tyrimą atlikę auditoriai, – prastas ES lėšų panaudojimas. Asmenys ir organizacijos, pateikusios ES reikalavimus atitinkančius projektus ir teisėtai gavusios išmokas, nesugeba iki galo panaudoti paramos. Dažniausias kliuvinys – nešvarios viešųjų pirkimų operacijos, kiti neskaidrūs lėšas skirstančių institucijų veiksmai.

ES fondai skyrė 497 mln. eurų (1,72 mlrd. litų) Akvilos miestui (Italija), kurį 2009 metais nuniokojo žemės drebėjimas, atstatyti. Tačiau sklandžią darbų eigą trukdė įtartinos pinigų plovimo operacijos, taip pat neskaidrūs viešieji pirkimai. Įtariama, kad dalis ES lėšų, skirtų per žemės drebėjimą sugriautiems pastatams atstatyti, buvo perduotos neskaidriai atrinktoms statybų bendrovėms. Kaip vėliau paaiškėjo, užsakymus gavusios įmonės yra susijusios su Italijos Abrucų regione veikiančiomis organizuoto nusikalstamumo grupuotėms.

Kaltinimų lavina

ES lėšų skirstymą vertinę auditoriai padarė išvadą, kad ES išlaidų kontrolė “buvo atliekama atmestinai, ES lėšos paskirstytos netinkamai”. Anot specialistų, efektyvaus kontrolės mechanizmo stoka lėmė reikšmingai padidėjusį biudžeto broką.

Paskelbus tyrimo išvadas, ES valdininkus užgriuvo lavina kaltinimų. Biurokratams iš visų pusių priekaištaujama dėl paviršutiniško darbo organizavimo ir “nesugebėjimo veikti pagal ES prioritetus”.

Briuselyje dirbantys Europos Parlamento (EP) nariai taip pat negailėjo kritikos kolegoms. “Jei tokio masto neatitikimų būtų aptikta privačiose įmonėse, atsakingų asmenų atleidimai pasipiltų kaip iš gausybės rago. Taip turėtų veikti ir atskaitingas viešasis sektorius. Tuo metu Briuselis ir toliau dykaduoniauja”, – piktinosi EP konservatorių frakcijos atstovas ES biudžeto kontrolės klausimais Philipas Bradbournas.

ES šalių vyriausybes taip pat nemaloniai nustebino auditorių tyrimo atskleista realybė. Jungtinės Karalystės vyriausybės atstovė tokią ES statistiką įvertino kaip “kategoriškai nepriimtiną ir verčiančią smarkiai suabejoti dabartiniu ES išlaidų paskirstymo mechanizmu”. “Visos Europos valstybės veržiasi diržus ir griežtomis priemonėmis stengiasi riboti išlaidas. Šiuo metu ypač svarbu, kad Europos mokesčių mokėtojai galėtų pasitikėti ES valdininkais ir jų vykdomu biudžeto organizavimu”, – sakė ji.

Tyrimui vadovavęs ES auditorių teismo prezidentas Vitoras Caldeira perspėjo, kad dėl skaidrumo stokojančio, prasto Europos Komisijos lėšų planavimo ES biudžeto brokas gali ir toliau didėti.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"