TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nepriklausomybininkų mažiau, nei atrodo

2014 11 19 6:00
Katalonijos vėliavomis papuošti Barselonos balkonai. Reuters/Scanpix nuotrauka

Nors beveik 2 mln. žmonių balsavo už Katalonijos nepriklausomybę per simbolinį referendumą, analitikai sako, jog nacionalistams bus sunku sutelkti daugumą siekiant atsiskyrimo nuo Ispanijos.

Katalonijos lyderiai ir Ispanijos vyriausybė visiškai skirtingai vertina Katalonijoje surengtą balsavimą: Katalonijos prezidentas Arturas Masas jį vadina "nepaprasta sėkme", o Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy - "didžiausia nesėkme".

Regiono vyriausybė paskelbė, kad lapkričio 9-ąją už atsiskyrimą balsavo 1,86 mln. iš 2,3 mln. dalyvavusių žmonių. "To neįvertinti negalima. 2 mln. žmonių yra daug, maždaug trečdalis rinkėjų. Be to, jie turi Katalonijos vyriausybės palaikymą ir yra gerai mobilizuoti", - sako apklausas rengiančios "Gesop" vadovas Angelsas Pontas.

Tačiau dauguma tų, kurie nepritaria nepriklausomybei, greičiausiai boikotavo balsavimą. Be to, šio balsavimo taisyklės nebuvo tokios griežtos kaip įprasta. Galima buvo balsuoti nuo 16, o ne nuo 18 metų, kaip įprasta, galėjo pareikšti savo nuomonę daugiau užsieniečių, nors ne visi jie turi tokią teisę per rinkimus. Šios priemonės padidino balsuoti galėjusių žmonių skaičių nuo 5,4 mln. iki 6,2 mln. ir lėmė, kad galutinis balsavusiųjų "taip" skaičius prilygo 30 proc. rinkėjų. Taigi mažai kas pasikeitė nuo pastarųjų regiono rinkimų 2012 metais, kai už nepriklausomybę pasisakančios partijos sulaukė maždaug tokios pačios paramos.

Mažiau matomi atsiskyrimo priešininkai

Pastarojo meto apklausos dažniausiai rodo, kad katalonai pasidaliję perpus: už ir prieš nepriklausomybę, nors ties skaičiai svyruoja. Analitikai mano, kad jeigu A. Masui pavyktų kaip nors įveikti M. Rajoy pasipriešinimą ir surengti teisėtą referendumą, ta parama greičiausiai išsektų. Taip galėtų nutikti dėl to, kad rinkėjų aktyvumas būtų dar didesnis, nes ateitų ir atsiskyrimo nuo Ispanijos priešininkai, o tuomet tų 45 proc. rinkėjų, kurie pasisako už Katalonijos nepriklausomybę, nepakaktų referendumui laimėti.

Nepriklausomybės šalininkų daugiausia kaimiškose šio turtingo šiaurinio Ispanijos regiono, turinčio 7,5 mln. gyventojų, vietovėse, bet kur kas mažiau pramoniniuose ir pakrančių rajonuose aplink Barseloną. "Nacionalistams būtų sunku padidinti šalininkų skaičių, nes jie nieko nepešė ispaniškai kalbančiose zonose, kur stiprus ispaniškas identitetas, - sakė A. Pontas. - Ten jie turėtų taikyti kitokį požiūrį, bet žmonių jausmus pakeisti sunku." Nors nepritariantieji nepriklausomybei nėra gerai organizuoti ir neturi žymaus lyderio, tačiau tokių yra gera pusė Katalonijos.

Vyriausybė turi ieškoti alternatyvos

Atvykusiam į Kataloniją svečiui gali susidaryti įspūdis, kad vyrauja nepriklausomybės siekis, nes visur kabo Katalonijos raudonos ir geltonos spalvų dryžuotos vėliavos su balta žvaigžde mėlyname trikampyje. Demonstracijos už nepriklausomybę sutraukė šimtus tūkstančių žmonių, o tų, kurie pasisako prieš atsiskyrimą, geriausiu atvejų buvo dešimtys tūkstančių. Tačiau žinovai perspėja nepainioti triukšmo gatvėse su bendra nuomone Katalonijoje lygiai taip pat, kaip ir nenuvertinti to, jog nepriklausomybės šalininkų vis dėlto yra 2 milijonai. Vien dėl to Ispanijos vyriausybė turėtų pasiūlyti kokią nors išeitį iš šios Barselonos ir Madrido priešpriešos - kokią nors alternatyvą dabartinei dilemai: nepriklausomybė arba status quo. Jei žmonėms būtų pasiūlyta daugiau galimybių, jie galėtų pasirinkti, kas pagerins jų padėtį ir apsaugos nuo Madrido kišimosi.

Kol kas Madridas laikosi griežtos pozicijos ir į jokias kalbas su Barselona nesileidžia. Apstu piktų komentarų. Ispanijos vidaus reikalų ministras prieš kelias dienas perspėjo, jog radikalizmas pats savaime yra negatyvus ir galimi smurto veiksmai. Jorge Fernandezas Diazas sakė, kad reikia būti budriems dėl tų, kurie "savo politinėmis iniciatyvomis generuoja šią radikalizaciją, tikriausiai nuvesiančią prie nusivylimo, o šis radikalizacijos ir nusivylimo derinys yra labai pavojingas".

Katalonijos nacionalizmą kursto ekonomikos krizė, kultūriniai skirtumai, o labiausiai tai, kad Katalonijos uždirbti pinigai atitenka Madridui, šis juos perskirsto kitiems Ispanijos regionams. Katalonija prie Ispanijos ekonomikos daugiau prisideda, nei gauna iš centrinės vyriausybės fondų. Todėl katalonai mano, kad būdami nepriklausomi gyventų geriau. Kaip ir kiti Ispanijos regionai, Katalonija turi tam tikro laipsnio autonomiją, bet neseniai pasipiktino Madrido sprendimu mokyklose įvesti ispanų kalbą kaip pagrindinę.

Nepriklausomybės nuotaikos tvyro ir kitame turtingame šiauriniame Ispanijos regione - Baskų krašte. Regionalizmas neįtikėtinai stiprus Ispanijoje, tad šalies vyriausybė galbūt ir pagrįstai baiminasi, kad sukūrus vieną precedentą subyrės visa Ispanija.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"