TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Neprižiūrima Bosnija ritasi atgal ir gali subyrėti

2015 10 29 6:00
Miloradas Dodikas kursto serbų nacionalizmą ir rengia referendumą, kuriuo siekia sustabdyti tarptautinio kontrolieriaus įstatymus Serbų Respublikoje. AFP/Scanpix nuotraukos

Gožiama naujienų apie Rusijos oro smūgius Sirijoje, kur Maskva bombarduoja JAV remiamus Basharo al-Assado priešininkus, ir Balkanus užtvindžiusią pabėgėlių bangą, bręsta dar viena krizė Europos pietrytiniame flange – Bosnijoje ir Hercegovinoje. Ten Maskva taip pat yra pridėjusi savo ranką.

Lapkričio 21 dieną bus minimas Deitono taikos sutarties, nutraukusios trejus su puse metų trukusį žiaurų karą tarp serbų, kroatų ir bosnių, dvidešimtmetis. Deitone, Ohajuje, JAV pasiuntinys Richardas Holbrooke'as pasiekė didelę diplomatinę pergalę, užbaigusią konfliktą ir sukūrusią pamatus gyvybingai valstybei. Buvo sukurta ir sutarties įgyvendinimo priežiūros institucija – dideles galias turinčio tarptautinės bendruomenės aukštojo įgaliotinio Bosnijoje ir Hercegovinoje. Tad sukaktis turėtų būti paminėta šventiškai. Tačiau taip gali nenutikti.

Deitono sutartis sukūrė Bosnijoje du plačios autonomijos darinius: federaciją, kurioje daugumą gyventojų sudaro bosniai ir kroatai, bei serbišką Serbų Respubliką. Šios prezidentas Miloradas Dodikas planuoja per Deitono sukakties paradą atvirai pažeisti šią sutartį – jis rengia plebiscitą, kurį galima laikyti prastai užmaskuotu referendumu dėl nepriklausomybės.

Podgoricoje vykstančių protestų dalyviai su Vladimiro Putino portretais rankose reikalauja Juodkalnijos provakarietiškos vyriausybės atsistatydinimo.

Priešinasi kontrolieriaus galioms

Rinkėjams bus pateiktas tik vienas klausimas: „Ar jūs pritariate antikonstituciniam ir neteisėtam tarptautinės bendruomenės aukštojo įgaliotinio Bosnijoje ir Hercegovinoje įstatymų taikymui, ypač įstatymų, primetamų Bosnijos ir Hercegovinos teismams bei prokuratūrai, ir jų sprendimų įgyvendinimui Serbų Respublikos teritorijoje?“

Pati klausimo formuluotė suponuoja vienintelį teisingą atsakymą. Referendumas leis Serbų Respublikos institucijoms nepaklusti valstybės teismų nutartims, verdiktams ir trukdyti prokuratūros darbui.

Nors referendumas liečia tik teismų sistemą, jo destruktyvūs ketinimai nukreipti į de facto nepriklausomybę. Jei M. Dodiko intencijos kam nors dar neaiškios, galima priminti, jog balandį jis paskelbė, kad 2018 metais Serbų Respublika surengs referendumą dėl nepriklausomybės.

Tarptautinis kontrolierius Bosnijoje ir Hercegovinoje turi dideles galias: nušalinti pareigūnus, leisti įstatymus, riboti keliones, įšaldyti turtą. Tačiau po 2005 metų šios galios atrofavosi dėl Europos Sąjungos (ES) atsainaus požiūrio. Maskva, kaip ir Serbų Respublika, joms prieštarauja.

Vašingtonas užleido Briuseliui savo pozicijas Bosnijoje 2006 metais, kai atvyko naujas tarptautinis kontrolierius Christianas Schwarzas-Schillingas ir viešai pareiškė, jog laikysis nuošaly, pernelyg nesikišdamas, kaip reikalauja ES politika. Savo pažadą jis tesėjo. ES nusišalino nuo tarptautinės priežiūros modelio, padėjusio kurti stabilią taiką ir valstybę, kurioje buvo vykdomos demokratinės reformos. Briuselis viską atidavė į „vietos rankas“ ir tik mestelėjo miglotą integracijos į ES pažadą. Nuo to laiko Bosnija po truputį ritasi atgal.

Pajutęs susilpnėjusį tarptautinį ryžtą, M. Dodikas, kuris tuomet buvo Serbų Respublikos ministras pirmininkas, pradėjo naudoti tulžingą nacionalistinę retoriką, žeminamai užgaulioti bosnius ir Bosnijos valstybę, skelbti, jog Deitono sukurta valstybė tik laikina. Kitus devynerius metus jis naudojo Serbų Respublikos konstitucines galias reformoms blokuoti. M. Dodikas sistemingai puola valstybės institucijas, teismus, pasienio tarnybą. Galima manyti, kad ypatingas jo priešiškumas valstybės teisinei sistemai susijęs su nepriklausomų teismų, kurie gali jį patį patraukti už korupciją, baime.

Atsilieka kelyje į ES

Narystės prašymą Bosnija pateiks šių metų pabaigoje. Asociacijos sutartį su ES šalis pasirašė dar 2008 metais, bet vilkindama reformas tik šiemet birželį sulaukė jos ratifikavimo. ES pažadėjo remti reformas Bosnijoje 1 mlrd. eurų per ateinančius trejus metus ir dar 500 mln. eurų investicijoms į infrastruktūrą. Pastaruoju metu ES akcentuoja ne tiek politines, kiek ekonomines ir socialines permainas Bosnijoje. Šalis gerokai atsilieka nuo savo kaimynių kelyje į 28 narių bloką. Nemanoma, kad Bosnija galėtų įstoti į ES anksčiau nei 2025 metais. Apskritai ES plėtra šiuo metu stringa, didelio entuziazmo priimti naujas nares šalys nerodo.

ES dar turi suformuluoti savo atsaką į M. Dodiko referendumą. Tačiau Belgradas atvirai remia M. Dodiką, tikėdamasis gauti Serbų Respubliką mainais už prarastą Kosovą. Serbų Respubliką remia ir Maskva. Rusijos ambasadorius Bosnijoje Piotras Ivancovas pareiškė, kad referendumas yra šalies vidaus reikalas, ir palaikė Serbų Respublikos nusiskundimus valstybės teismų sistema.

Tuo pat metu Rusija aktyviai priešinasi Bosnijos priėmimui į ES ir NATO. Liepą Rusija vetavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kurioje 1995 metų Srebrenicos žudynės, kai serbai nužudė maždaug 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų, vadinamos genocidu.

Rusija brėžia liniją

Remdamas M. Dodiką, prezidentas Vladimiras Putinas kuria problemas Vakarams. Toks metodas jau pažįstamas. Nuo Abchazijos Gruzijoje ir Padniestrės Moldovoje iki Krymo ir Donecko Ukrainoje Rusija siekia neleisti Vakarams ateiti į regionus, kuriuos ji laiko istoriškai savais, bet komunizmui žlugus prarado. Jei negali kontroliuoti konkrečios teritorijos, Maskva kuria joje nestabilumą, kuris neleidžia ES ir NATO užimti ten tvirtų pozicijų. Balkanuose, kuriuos Rusija tradiciškai laiko savo įtakos sfera, tai ypač ryšku. Dabar, kai kaimyninė Juodkalnija priartėjo prie narystės NATO, Maskva siekia nubrėžti liniją, už kurios Vakarai nebegalėtų skverbtis tolyn į regioną.

Nuo Rusijos tolstanti Juodkalnija nuo 2006 metų siekia NATO narystės ir iki šių metų pabaigos tikisi gauti kvietimą. Maskva sako, kad šios Podgoricos ambicijos prieštarauja šimtmečius puoselėtiems „broliškiems ryšiams“ tarp dviejų slavų stačiatikių tautų.

Šiomis dienomis Rusija ir Juodkalnija svaidosi aštriais žodžiais. Podgorica kaltina Kremlių kurstant smurtinius antivyriausybinius protestus, kurių dalyviai reikalauja vyriausybės atsistatydinimo ir pirmalaikių rinkimų. Juodkalnijos ministras pirmininkas Milo Džukanovičius pavadino jų veiksmus mėginimu užgrobti valdžios institucijas, nuversti vyriausybę ir pakeisti šalies politinę orientaciją. Jis apkaltino Rusijos ir Serbijos nacionalistus kišantis į Juodkalnijos vidaus politiką, kad pakeistų provakarietišką šalies poziciją. Rusija tokius kaltinimus neigia, bet pasmerkė jėgos panaudojimą prieš „taikius protestuotojus“, tarsi šie nebūtų svaidę Molotovo kokteilių ir jėga veržęsi į parlamentą. V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog taip mėginama demonizuoti Rusiją.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"