TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Neramumai Sirijoje - antri metai be prošvaisčių

2012 06 05 5:16

Jau antrus metus Sirijoje trunka ginkluota kova dėl valdžios. Aukų skaičius vis didėja, konfliktui galo nematyti, o rimtų ženklų, liudijančių apie galimą pažangą stabdant kruvinas valdančiosios Basharo al Assado diktatūros jėgų ir sukilėlių kovas, nėra.

Visapusis neįgalumas 

Kalbos, kurios srūva ir iš Rytų, ir iš Vakarų, taip pat nelabai keičiasi. Dar pernai didžioji dalis Vakarų valstybių politikų beviltiškai siekė sutarimo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje dėl Sirijos valdančiojo režimo veiksmų pasmerkimo, Vakarų visuomenes kone kasdien graudeno žiniasklaidoje vis pasirodančios naujienos apie tebesitęsiantį smurtą prieš civilius, o dažnas apžvalgininkas ryžtingai skaičiavo paskutines B.al Assado režimo dienas.

Rytuose tendencijos irgi nesikeičia. Rusija bei Kinija ir toliau palaiko ar bent jau neleidžia imtis ryžtingų veiksmų prieš B.al Assado režimą JT Saugumo Taryboje, Arabų lyga ir dauguma suinteresuotų arabų valstybių toliau demonstruoja neįgalumą ir nenorą spręsti problemas savo regione savomis rankomis, o Rusija papildo politinį flirtą su režimu (kad ir paskutinysis Rusijos povandeninio laivo vizitas iškart po žudynių Huloje) parduodama jam ginkluotę ir amuniciją.

Ar yra išeitis?

Ko gero, šiuo metu derėtų sakyti, kad ne. Nusistovėjęs status quo gal ir netenkina visų suinteresuotų šalių, bet mėginimai imtis kokių nors rimtesnių priemonių grasina ne tik neišspręsti problemos, bet dar ją pagilinti ar sukelti naujų. Susidariusią padėtį geriausiai iliustruoja specialiojo JT ir Arabų lygos pasiuntinio Kofi Annano pastangos įgyvendinti šešių punktų planą, kuris sustabdytų plintantį smurtą bei neramumus.

Nors kiekvieną plano punktą ir daugybę skambiai paskelbtų galutinių datų reikalavimams įvykdyti Sirijos valdantysis režimas ignoruoja, K.Annanas ir jo planą palaikančios šalys stengiasi demonstruoti neprarandantys vilčių, jog padėtį pavyks sureguliuoti taikiomis diplomatinėmis priemonėmis. 

Visai neseniai JAV užsienio politikos veteranas Henry Kissingeris, svarstydamas apie galimas grėsmes JAV įsikišus karinėmis priemonėmis, retoriškai klausė, ar nuvertus dabartinį Sirijos režimą krašto neperims nežinomi (ir todėl nenuspėjami bei nekontroliuojami) lyderiai, kurie gali paversti valstybę terorizmo užuovėja ir ginklų prekybos centru.

Taip būtų pakartota kelių dešimtmečių senumo liūdna JAV patirtis su Talibanu. Tuomet Talibano kovotojai, JAV apmokyti ir apginkluoti, iš sąjungininkų, kovojusių su sovietų kariuomene, ilgainiui virto pačių JAV saugumo problema. Iš baimės pakartoti panašų scenarijų ir pagilinti dviejų priešiškų islamo sektų - šiitų ir sunitų - konfliktą JAV nesiryžta apginkluoti Sirijos maištininkų.

Viena vertus, visiems akivaizdu, kad kariaujančios šalys tikrai nesusitars, ir be rimtesnio tarptautinės bendruomenės ar atskirų valstybių įsikišimo kruvino politinio pato situacija tik tęsis arba įgaus dar žiauresnes formas, pavyzdžiui, peraugs į pilietinį karą. Antra vertus, akivaizdu ir tai, kad jei jau kalbama ne apie diplomatines priemones, visų žvilgsniai krypsta į JAV, kurios vienintelės pajėgios tapti lemiančiu žaidėju sprendžiant Sirijos problemą karine jėga.

Arabų valstybės pernelyg silpnos ir bailios dėl savo režimų tvarumo, kad imtųsi ryžtingų veiksmų už savo sienų, o kitoms Vakarų valstybėms Sirijos režimo pajėgos - per kietas riešutėlis. Kitaip nei Libijos operacijos atveju, Sirijos ginkluotąsias pajėgas palaiko dalis visuomenės, jos sudarytos ne iš samdinių, o iš pačių sirų, tad Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos kariuomenės, nustekentos besitraukiančių karinių biudžetų, ten būtų bejėgės.

Amerika, neseniai pasitraukusi iš Irako ir planuojanti tą patį padaryti Afganistane, netrykšta noru įsivelti į dar vieną karinę avantiūrą Artimuosiuose Rytuose - juodąją skylę, kurioje pranyksta milijardai dolerių, tokie svarbūs stringančiai JAV ekonomikai.

Galiausiai karinės intervencijos pasekmės itin nenuspėjamos. Kaip į tai sureaguotų Iranas? Ar suprastų kaip JAV žinutę, jog visos priemonės, įskaitant karinį įsiveržimą, galimos ir Irano atveju?

O gal tai tik padėtų konsoliduoti Irano radikalias politines frakcijas, siekiančias įrodyti, kad Irano branduolinė programa yra pagrindinis veiksnys atgrasant JAV imperialistines ambicijas ir garantuojant Irano saugumą? Vakarų dideliam džiaugsmui, visai neseniai naftos kainos nukrito žemiau 100 JAV dolerių už barelį, tačiau karinė intervencija į Siriją beveik neabejotinai tai pakeistų neigiama linkme.

Kas toliau?

Kaip teigia "The Daily Star" apžvalgininkas Michaelas Youngas, diplomatinė šarada tęsis. Norėdamas palaikyti savo planą, K.Annanas kalbės, kad Rusija vis dar gali įtikinti B.al Assadą derėtis. Nenorėdama pasirodyti tik kliuviniu, Rusija mėgins paremti šias naivias viltis. B.al Assadas toliau skers civilius ir maištininkus, o šie tai užims kokį miestelį, tai iš jo atsitrauks režimui stipriau spustelėjus.

Vakarai graudensis dėl didėjančio aukų skaičiaus, jų politikos atstovai retkarčiais užsimins apie galimą karinę ar humanitarinę intervenciją, bet ryžtingesnių sprendimų artimiausioje ateityje nesiims. Viena aišku - B.al Assadas jau negalės būti visaverčiu tarptautinės bendruomenės lyderiu, bet dabar jam kur kas svarbiau kas kita - išlikti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"