TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nereikia girti prancūzų

2014 09 04 12:54
Francois Hollande'as. Reuters/Scanpix nuotrauka

„Pastarieji Rusijos veiksmai Rytų Ukrainoje prieštarauja saugumo Europoje pagrindams“, – NATO šalių lyderių susitikimo Velse išvakarėse paskelbė Paryžius ir nusprendė atidėti Maskvai statomų karinių laivų „Mistral“ perdavimą.

Nepaisant Jungtinių Amerikos Valstijų bei Baltijos šalių kritikos, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ilgą laiką Ukrainos krizę atsisakė vadinti karu. Tuo tarpu trečiadienį, prieš pat NATO viršūnių susitikimą, pranešta, jog pirmojo laivo „Vladivostok“ perdavimas, turėjęs įvykti spalį – suspenduotas. „Pavasarį, konfliktui Ukrainoje įsibėgėjus, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrai pradėjo svarstyti galimus sankcijų paketus. Tuo metu vyko apsižodžiavimas. Prancūzai anglų klausė, kodėl jie neblokuoja rusų dalyvavimo Londono finansų rinkoje, o anglai atsakė, kad prancūzai pardavinėja Rusijai karinius laivus. Karšta sankcijų bulvė buvo mėtoma iš rankų į rankas, niekas nenorėjo prisiimti kaštų. Tačiau pasirodžius neginčijamiems įrodymams, kad Rusija tiekia karinę ginkluotę – tuo nebegalėjo abejoti niekas“, – pasikeitusią Paryžiaus poziciją aiškino Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala. Nors karą įrodančių faktų buvo ir anksčiau, ir politikai, ir žiniasklaida vengė šio įvardijimo, kalbėdavo tik apie apie prorusiškus separatistus, nekontroliuojamą sieną, Rusijos vykdomą ginkluotės tiekimą. Po NATO paviešintų palydovinių nuotraukų, įrodančių reguliariosios Rusijos kariuomenės buvimą Ukrainoje, spaudimas išaugo. Ir Europos šalys, ir JAV „Mistral“ minėdavo kaip pagrindinį dalyką, į kurį Prancūzija turėtų atsižvelgti šiomis aplinkybėmis.

„Prancūzijoje yra keli šimtai jūreivių iš Rusijos, kurie apmokomi dirbti su modernia ginkluote, kurią prieš kelis metus patys rusų generolai pavadino kaip galinčią įgyvendinti revoliucinį pokytį Rusijos armijoje. Jis gerokai paspartintų ginkluotės dislokavimą tose teritorijose, kurias Rusija galbūt norėtų užimti“, – apie moralinį imperatyvą Paryžiui atsisakyti laivų perdavimo plano Rusijai kalbėjo L. Kojala. Vis dėlto ši 2011 metais pasirašyta 1,2 mlrd. dolerių vertės sutartis tarp šalių yra tik suspenduota ir artimiausiu metu, greičiausiai lapkritį, bus peržiūrima iš naujo. Tai padaryti leistų pasikeitusi situacija, t.y. paliaubos tarp Rusijos ir Ukrainos, apie kurias šiuo metu kalba abiejų šalių prezidentai.

Linas Kojala / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prancūzijos dienraščiai skaičiuoja, kiek šalis nukentės dėl laivo nepardavimo: Rusijai dėl sulaužytos sutarties teks sumokėti nemažą sumą, taip pat daugybė darbininkų liko be darbo ir tuo piktinasi jų teises ginančios profsąjungos. Nepaisant finansinių ir socialinių problemų, kurias patirs Prancūzija dėl priimto sprendimo, L. Kojala nėra linkęs girti prancūzų: „Iš vienos pusės reikia gerbti prancūzus, išgyvenančius ne pačius lengviausius laikus. Jos ekonominio augimo tempai nėra dideli, o 1,2 mlrd. vertės projektas įdarbino ne vieną tūkstantį žmonių. Iš kitos pusės – dabartinėmis aplinkybėmis kalbėti apie ekonominius veiksnius yra sudėtinga, nes jie apmoko ir apginkluoja valstybę, kuri akivaizdžiai vykdo agresiją prieš vieną Europos šalių. Nemanau, kad yra dėl ko prancūzus girti, jų žingsnis – natūralus ir išplaukiantis iš situacijos. Be to, jis padarytas pakankamai vėlai ir su galimybe jį atšaukti“. Pasak jo, galime džiaugtis, tačiau nereikia turėti iliuzijų, kad prancūzų ir kitų Europos šalių sankcijos užsitęs. Paskelbus paliaubas jos greičiausiai bus nutrauktos.

Rusijos gynybos viceministras Jurijus Borisovas, reaguodamas į prancūzų sprendimą, sakė, kad tai ne tragedija ir jų ginklavimosi planai nesikeis. „Kaip visada, Rusijos reakcija į bet kokį proaktyvų europiečių sprendimą yra pakankamai priešiška. Šiuo atveju bandoma pabrėžti, kad tie laivai nebuvo esminė ginklavimosi strategijos dalis. Ginklavimasis vyksta ne vienerius metus ir įvykiai Ukrainoje parodė, kad kariuomenė buvo gerai reformuota nuo 2008 metų. Kai buvo susitarta dėl „Mistral“ vienas generolų pareiškė, kad tai labai sustiprins bei modernizuos Rusijos kariuomenę, nes panašaus pobūdžio laivų bei ginkluotės jie iki šiol neturėjo, – komentavo L. Kojala. – Akivaizdu, kad Rusija vis dar ieško aukštųjų karinių technologijų. Jei ES paskelbtų embargą ir retrospektyviems projektams, ne vien pasirašytiems Ukrainos krizei prasidėjus, Rusijai būtų sudėtingiau judėti ta linkme“.

Atrodo ciniška, kad NATO narė Prancūzija apskritai yra pasirašiusi sutartį su Rusija dėl karinių laivų. Pasak L. Kojalos tarp aljanso šalių gynybos iki šiol egzistavo asimetrija. Vakarų šalys yra geriau apgintos ir dėl geopolitinių priežasčių, ir dėl savo kariuomenių bei sąjungininkų šalia. Tuo tarpu Rytų Europos šalims tenka ne pačių draugiškiausių valstybių kaimynystė. Rusija, Baltarusija, Kaliningradas apsunkina Baltijos šalių gynybą. Pašnekovo teigimu, NATO viršūnių susitikimas turės šią problemą spręsti. „Be jokios abejonės, kartu su didesniu dėmesiu Baltijos šalių gynybai – bazių atsiradimu, padidintu rotacinių pajėgų skaičiumi – negali eiti projektas, apginkluojantis valstybę, nuo kurios bandoma gintis. Dabar situacija paradoksali“, – apibendrino L. Kojala.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"