TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nerimą keliantis Kipro ir Rusijos flirtas

2015 02 10 6:00
Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis lankosi rusų lėktuvnešyje "Admiral Kuznecov". AFP/Scanpix nuotrauka

Kipras savo teritorijoje pasiūlė Rusijai steigti karines oro ir jūrų laivyno bazes. Kaip skelbiama, oficialus dviejų valstybių susitarimas dėl bendradarbiavimo karybos srityje turėtų būti pasirašytas vasario 25 dieną, kai Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis lankysis Maskvoje. Pasak naujienų portalo „Business Insider“ politikos apžvalgininkės, ši pasaulio dalis netrukus gali tapti didžiuliu Europos skauduliu.

Kipras yra viena iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių. Jis palaikė Bendrijos sprendimą įvesti sankcijas Rusijai dėl šios veiksmų Ukrainoje. Tačiau dabar, kaip ir Graikija, Kipras paskelbė, kad nepritaria idėjai taikyti Maskvai papildomas sankcijas.

Anot salos atstovų, daugelis Bendrijos narių laikosi panašios nuomonės ir dėl to siekia nesutarimus spręsti diplomatinėmis priemonėmis. Kipro prezidentas nurodė, kad nori išvengti tolesnio Rusijos ir ES santykių blogėjimo.

Rusiškos bendrovės reklama pietiniame Kipro Limasolio mieste./Reuters/Scanpix nuotrauka

Pavojus Bendrijai

Rusija sausio pabaigoje pareiškė norinti steigti karines bazes Kipre. Salos prezidentas N. Anastasiadis ketina atnaujinti seną gynybos susitarimą tarp tradiciškai gerus santykius palaikančių šalių. Maža to, vadovas svarsto Rusijai suteikti panašias sąlygas, kokias čia turi Prancūzijos ir Vokietijos karinės pajėgos.

Veikiausiai Rusijos karinės oro pajėgos naudosis karine baze "Andreas Papandreou", esančia salos pietvakarinėje dalyje, kur yra įsikūrusios prancūzų ir vokiečių karinės oro pajėgos. Be to, rusams siūloma vieta yra nutolusi tik apytikriai 50 km nuo Didžiosios Britanijos karališkųjų oro pajėgų bazės „Akrotiri“.

Teigiama, kad Rusijos laivynas galės naudotis Limasolio baze. Šis uostas ribojasi su britų „Akrotiri“ oro baze, kuri yra svarbus Aljanso elektroninės karinės sekimo sistemos centras.

Analitikai mano, kad karinis bendradarbiavimas tarp Kipro ir Rusijos kelia pavojų Bendrijai.

Atsižvelgiant į Rusijos ir Kipro ekonominius ryšius per pastaruosius du dešimtmečius, galbūt N. Anastasiadio pozicija stiprinti dvišalius santykius nestebina. Kaip rodo Rusijos, Suomijos ir Kanados ekonomistų atliktas tyrimas, per pastaruosius 20 metų rusai Kiprui pervedė daugiau kaip trilijoną rublių (apie 26 mlrd. eurų).

Svarbi ekonomikai

Dabartinės Rusijos finansinės problemos daro didelę įtaką Kiprui, kurio ekonomikai labai svarbus turizmas. Teigiama, kad dėl sunkmečio labai sumažėjo į salą atvykstančių rusų turistų, kurie išleidžia daug pinigų ir labai prisideda prie šios Viduržemio jūros valstybės klestėjimo. Pavyzdžiui, rusas pernai spalį per dieną Kipre išleisdavo apytikriai 95,2 euro, anksčiau tais pačiais metais ši suma buvo kiek didesnė – 112 eurų. Britai – taupesni, jie per dieną saloje išleidžia vidutiniškai 75,5 euro.

Limasolyje rusiškais produktais prekiaujanti parduotuvėlė./Reuters/Scanpix nuotrauka

Vyriausiasis Kipro ekonomistas ir finansinių paslaugų bendrovės vadovas Michaelis Florentiadas teigia, kad Rusijos pėdsakų saloje yra visur – nuo turizmo iki nekilnojamojo turto. Pavyzdžiui, Kipro pajūrio mieste Limasolyje prie rusiškais produktais prekiaujančios parduotuvėlės galima išvysti Palaimintojo Vasilijaus soboro atvaizdą. Netoliese siūloma išsinuomoti prabangų automobilį, įsigyti audinės kailinių. Teigiama, kad šiame miestelyje gyvena apie 30 tūkst. rusų, kurie čia ėmė plūsti po Sovietų Sąjungos žlugimo. Nekilnojamojo turto skelbimai kirilica, rusiškas radijas, laikraščiai, net mokyklos vietinius verčia miestą juokais pavadinti "Limasolgradu".

Rusijos finansinė veikla šioje ES valstybėje pastaraisiais metais kėlė susirūpinimą Vakarams. Bet didžiausias nerimas dėl šių glaudžių santykių kilo 2013 metais, kai per Kipro finansų krizę salos vadovybė derėjosi su rusais dėl finansinės pagalbos. ES tuo metu reagavo ypač nervingai, nes baiminosi, kad Rusija mainais gali paprašyti jūrų uosto karinei bazei steigti ir prieigos prie šalies dujų atsargų.

Galiausiai Kipras susitarė dėl 10 mlrd. eurų paramos programos su Bendrija. Šalis mainais į finansinę pagalbą uždarė antrą pagal dydį šalies banką „Laiki“ ir nustatė vienkartinį mokestį visiems neapdraustiems indėliams, įskaitant ir priklausančius užsienio piliečiams.

Taikos tiltas

Naujasis Graikijos premjeras Alexis Tsipras vasario pradžioje lankydamasis saloje pareiškė, kad Graikija ir Kipras gali tapti taikos ir bendradarbiavimo tiltu tarp ES ir Rusijos. Rusija tradiciškai palaiko Kiprą teritoriniame ginče su Turkija, tad salos vadovybė stengiasi palaikyti draugiškus ryšius su Maskva.

Manoma, kad vasarį susitikę Kipro ir Rusijos vadovai aptars ir salos natūralių išteklių klausimus. Pernai spalį Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl Turkijos veiksmų pabrėžė, kad Kipras turi visapusišką ir suverenią teisę žvalgyti gamtinius išteklius savo išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kad Turkijos vykdomi jūrų tyrimai yra neteisėti ir provokuojantys. Bendrija pareikalavo, kad Turkijos laivai, plaukiojantys Kipro išskirtinėje ekonominėje zonoje ir šalia jos esančiuose vandenyse, būtų nedelsiant atitraukti.

Rusija neseniai žengė keletą esminių žingsnių Viduržemio jūros link. Sausio viduryje ji paskelbė, kad ketina perkelti visus savo gamtinių dujų srautus į Europą per Turkiją, o ne Ukrainą. Kaip nurodo Rusijos dujų milžino „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris, Europos partneriai apie tai yra informuoti ir dabar turi sukurti reikiamą dujų transportavimo infrastruktūrą nuo Graikijos ir Turkijos sienų.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"