TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nerimas Bolonijoje po Paryžiaus atakų

2015 11 18 17:00
Seniausias Europoje universitetas į Boloniją pritraukia studentų iš viso pasaulio. staticflickr.com nuotrauka

Beveik visada Bolonijoje – mieste, besididžiuojančiame seniausiu universitetu Europoje – studentai sudarydavo labai didelę miesto gyventojų dalį. 2013 metais čia studijavo 87 tūkst. žmonių. Kiekvieną semestrą į miestą atvyksta vis naujų studentų iš viso pasaulio: nuo JAV ir Meksikos iki tokių kraštų kaip Iranas ar Japonija.

Istoriškai studentai neretai atsidurdavo svarbių įvykių epicentre: aktyviai dalyvavo Italijos atgimime XIX amžiuje, Pirmojo pasaulinio karo metais ir po jo susidūrė su siautėjančiais fašistų būriais, kai kurie – tapo jų dalimi, kiti, jiems oponuodami, įsitraukdavo į komunistinių judėjimų gretas, treti stengėsi išlikti daugmaž neutralūs.

Pokario metais, kai visoje Italijoje itin išpopuliarėjo komunistinės idėjos, Bolonija dėl didžiulės studentų masės, tapo vienu iš palankiausių miestų kraštutinės kairės šalininkams. Šalia egzistavo ir priešdėlį neo prisikabinęs fašizmas. Ryškiausia opozicija jiems buvo krikščioniškomis vertybėmis besivadovęs jaunimo aktyvas, savotiškas lietuviškos ateitininkijos atitikmuo, vadinamieji ciellini. Tarp visų politinių grupuočių nuolat tvyrojo įtampa, neretai prasiverždavusi ir atviru smurtu, smulkaus teroro aktais ar pavieniais išpuoliais, nukreiptais prieš kitaminčius, policijos pajėgas ar konkrečius asmenis (tokių išpuolimų aukomis tapdavo viešieji intelektualai, universiteto dėstytojai, oponuodavę radikalizmui). Vienas svarbesnių incidentų vyko 1977 metų kovo 11–12 dienomis, kai visa Bolonija paskendo riaušėse, kilusiose, kai kraštutiniai kairieji pabandė nutraukti ciellini susitikimą. Mieste skraidė Molotovo kokteiliai, siaubti bankai, parduotuvės, netgi – kitų valstybių konsulatai.

Vis dėlto kruviniausia diena Bolonijoje buvo 1980 metų rugpjūčio 2-oji, kai traukinių stotyje nugriaudėjo sprogimas. Žuvo 85 žmonės, daugiau nei 200 buvo sužeista. Teroro aktas buvo priskirtas neofašistinei teroristinei grupuotei „Nuclei Armati Rivoluzionari“. Vis dėlto Bolonijos gyventojai nepasidavė chaosui, jau tą pačią dieną susibūrė drauge, taip parodydami, kad teroro aktas jų neįbaugino, o gyvenimas mieste – tęsiasi. Bolonija kasmet prisimena šį išpuolį ir pamini jo aukų atminimą, o stotyje vienas laikrodis yra sustojęs ties 10 val. 25 min. – būtent tada nugriaudėjo sprogimas.

Teroras Bolonijoje tuo nesibaigė. Pavieniai išpuoliai buvo tapę beveik įprasta Bolonijos gyvenimo dalimi iki pat 2002-ųjų, kai kairiųjų ekstremistų buvo nužudytas teisininkas ir dėstytojas Marco Biagi. Jis laikomas paskutine politinio ekstremizmo auka Bolonijoje, vėliau miestas tapo stabilesnis ir saugesnis, nors radikalios politinės idėjos Bolonijoje tebėra populiarios.

Bolonijos gatvėse daug policijos, žandarmerijos, prie tam tikrų svarbių objektų visuomet stovi kareiviai. Su islamistiniu terorizmu Bolonijai susidurti neteko, tačiau įtampa jaučiama. Pavyzdžiui, vienoje iš pagrindinių Bolonijos bažnyčių Basilica di San Petronio yra labai garsus pragarą vaizduojantis paveikslas, kuriame nutapytas ir pranašas Mahometas. Dėl to Bolonija baiminasi teroro akto grėsmės, prie bažnyčios durų visuomet stovi policijos pareigūnai, kruopščiai tikrinantys kiekvieną įeinantį vidun.

Kitą dieną po įvykių Paryžiuje, Bolonijos žmonės išėjo į gatves, susitiko miesto centre, kur į juos kreipėsi Bolonijos meras Virginio Merola. Jis akcentavo Prancūzijos svarbą šiuolaikinės demokratijos raidai nuo pat 1789 metų revoliucijos, bendras europietiškas vertybes, kurias baimės akivaizdoje privalome ginti. V. Merola priminė, kad Bolonija taip pat praeityje turėjo iškęsti teroro išpuolius ir pabrėžė, kad Paryžiaus skausmas Bolonijai yra labai artimas. Vis dėlto meras ragino neatsakyti į pyktį – pykčiu, į žiaurumą – žiaurumu ir netapti „Islamo valstybės“ žaidimo dalimi. Bolonija privalo parodyti, kad ji yra demokratiška, laisva ir nebijo.

Didesnių pokyčių Bolonijos kasdienybėje įžvelgti negalima, tačiau tvyranti įtampa jaučiama. Pavieniai, baimę kurstantys įvykiai įtampą tik didina: vakar Bolonijoje buvo žaidžiamos draugiškos rungtynės tarp Italijos ir Rumunijos futbolo rinktinių. Netrukus po rungtynių pradžios į policiją paskambinęs neprisistatęs asmuo pareiškė: „Nežaiskite rungtynių. Alachas yra didis.“ Šįryt Bolonijos traukinių stotyje rastas lagaminas be priežiūros sukėlė keleivių paniką, tačiau po kelių minučių atsirado lagamino šeimininkas ir stoties darbas nesutriko.

Tuo pačiu metu miestas nepamiršta ir savųjų vertybių, pavyzdžiui, rytoj, ketvirtadienį, pagrindinėje miesto aikštėje organizuojamas renginys „Abbracio a cuore aperto“, kurio esmė – apkabinti šalia tavęs esantį žmogų, nepriklausomai nuo jo lyties, kilmės ar amžiaus. Socialinio tinklo „Facebook“ kvietime į renginį aiškinama, kad „pavargome matyti neapykantą, tarpusavio karus, baimę dėl artimųjų... Prancūzijoje, Libijoje, Sirijoje, Sudane, Nigerijoje ir visame pasaulyje“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"