TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nerimo dienos Rytų Ukrainoje

2014 11 14 6:00
Rytų Ukrainos gatvėse stovintys ar jomis riedantys tankai ukrainiečių jau nebestebina. Reuters/Scanpix nuotrauka

Paliaubos Rytų Ukrainoje žlugo. Į regioną įriedėjus Rusijos tankų kolonai tai pagaliau pripažino ir Kijevo atstovai, ir NATO. Iki šiandienos dar nepranešta, kad nauja sunkioji karo technika panaudota didelio masto išpuoliams, tačiau išaugusi Maskvos parama nežada nieko gero.

JAV ir NATO šią savaitę perspėjo, kad į Rytų Ukrainą plūsta karo technikos kolonos, vežančios Rusijos tankus ir kitą sunkiąją ginkluotę. Ją lydi uniformuoti kariai, žinoma, be jokių atpažinimo ženklų. Ši jau kiek pabodusi gudrybė nebeturėtų nieko stebinti. Ukrainos rytuose, ypač Donecko apylinkėse, susirėmimai vis dažnėja. Nuo rugsėjo 5 dienos, kai Minske buvo pasirašytas paliaubų susitarimas, taip neramu čia dar nebuvo.

NATO perspėjo, kad Rusijos ir Ukrainos siena yra visiškai atvira ir per ją iš vienos šalies į kitą laisvai juda kariai, pinigai ir ginklai.

Maskva, kaip ir visada, neigia, kad kišasi į šį karą, o patys kovotojai tikina, jog šarvuočių vilkstinė tėra pastiprinimas, judantis Donecko link iš kitų separatistų kontroliuojamų teritorijų. Tačiau prokremliškas Rusijos politologas amerikiečių naujienų portalui „Daily Beast“ pripažino, kad Maskva separatistų judėjimui teikia „daugialypę“ paramą.

Siekia priėjimo prie Krymo

Vakarų politikos analitikai pateikia kelias atsinaujinusių karo veiksmų ir sunkiosios ginkluotės judėjimo priežastis.

Daugelis jų mano, kad intensyvios kovos atsinaujino dėl lapkričio 2 dieną Donbaso regione vykusių savavališkų vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų vadovybių rinkimų. Nė viena Vakarų valstybė šių rinkimų nelaiko teisėtais. Jau tada Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad šis balsavimas „torpedavo“ Minske pasiektą susitarimą ir prasidėjusį taikos procesą. Po rinkimų prezidentas į regioną pasiuntė daugiau vyriausybės pajėgų karių ir paprašė parlamento atšaukti Minske inicijuotą įstatymą, kuriuo separatistiniams regionams buvo suteiktos plačios autonomijos teisės.

Strateginių studijų centro Europos lyderystės tinklo analitikas Tomas Frearas mano, kad sustiprėjusi karinė Rusijos parama separatistų kovotojams Rytų Ukrainoje šiuo metu gali būti tik gynybinė. Anot jo, dėl tokios Kijevo reakcijos į rinkimus Kremlius ir Donbaso lyderiai negali atmesti galimybės, kad Kijevas ketina atnaujinti intensyvius kovos veiksmus regione.

Šis pastiprinimas taip pat gali reikšti separatistų siekį užsitikrinti, kad pavyks sklandžiai išgyventi artėjančią žiemą, ir įgauti kai kurių strategiškai svarbių objektų (pavyzdžiui, jėgainės, stovinčios į šiaurę nuo Luhansko, arba Donecko oro uosto) kontrolę. Rusijos analitikas Sergejus Markovas teigia, kad separatistai, be kitų, siekia užimti ir Sčastios miestą, kur stovi centrinio šildymo katilinė. Be to, jis spėja, kad jie taip pat norėtų atsikovoti Slovjanską ir Kramatorską – tiek simboliškai, tiek strategiškai svarbius miestus.

Labai didelė tikimybė, jog Maskva stengiasi išplėsti separatistinį regioną, kad jis apimtų teritoriją, jungiančią žemyninę Ukrainą su aneksuotu Krymo pusiasaliu. Šiuo metu iš Rusijos ten galima patekti tik lėktuvu arba laivais. Kontroliuojant šį sausumos tiltą būtų galima daug lengviau tiekti į pusiasalį įvairius išteklius. Kijeve įsikūrusio politikos apžvalgininko Ivano Lozowy tvirtinimu, įgyti šios teritorijos kontrolę yra galutinis ir šiuo metu svarbiausias Vladimiro Putino tikslas Rytų Ukrainoje. Tačiau to siekiant kovotojams tektų užimti Mariupolio miestą. Jo gyventojai ir vietos valdžia gana tvirtai nusiteikę Rusijos remiamų separatistų neįsileisti. Mariupoliečiai patys savo mieste statė barikadas ir įtvirtinimus, saugančius nuo separatistų.

Donecko priemiestis netoli oro uosto. / AFP/Scanpix nuotrauka

Kremliaus remiami kovotojai ugnį gali nutaikyti ir į Charkovą – antrą pagal dydį Ukrainos miestą. Prijungus jį prie Novorosijos separatistų pozicijos itin sustiprėtų. I. Lozowy teigia, kad šis miestas separatistams svarbus ir simboliškai, ir kaip pramonės centras. Be daugybės kitų svarbių įmonių, čia veikia ir didžiausia Ukrainoje tankų gamykla. Iki šiol Charkovas į Donecko ir Luhansko kvietimus jungtis prie Novorosijos reagavo vangiai. Rusijos karo analitikas Aleksandras Goltsas įsitikinęs, kad dėl to nepatenkinta tiek Rusija, tiek vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų lyderiai.

I. Lazowy mano, kad pasiekus šiuos du tikslus – užsitikrinus sausumos tilto į Krymą kontrolę ir prijungus Charkovą prie separatistų valdomos teritorijos - V. Putinas labai priartės prie pirminio savo sumanymo įvykdymo – atskirti didelę rytinių žemių dalį nuo Ukrainos teritorijos.

Kokios dar paliaubos?

Kijevo pasiuntinys Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) pareiškė, kad paliaubos Rytų Ukrainoje yra žlugusios, tik formaliai dar nenutrauktos. Ir nors paliaubos jau kelias savaites galioja tik „popieriuje“, o Kijevas intensyviai ruošiasi naujoms kautynėms, Jungtinės Valstijos mano, kad jos oficialiai neturėtų būti panaikintos.

Vakar Ukrainos kariuomenės atstovas palaikydamas amerikiečių poziciją teigė, kad paliaubos nutrauktos nebus. Pasak jo, pastarosiomis dienomis gyvenamųjų rajonų bombardavimas separatistų kontroliuojamuose regionuose sustiprėjo, o Rusijos ginklų ir karo technikos srautas į tas teritorijas niekada nebuvo nutrūkęs. Taigi, pranešimai apie atriedėjusius iš Rusijos tankus - nieko nauja. Kariuomenės atstovas pridūrė, kad per pastarąją parą žuvo keturi Ukrainos vyriausybės pajėgų kariai.

Paliaubos, kurias prižiūrėjo ESBO stebėtojai, buvo paskelbtos pagal rugsėjo 5 dieną Baltarusijos sostinėje Minske pasirašytą sutartį. Ukrainos diplomatas Ihoris Prokopčukas sako, kad šiuo metu negalima teigti, jog jos tebegalioja. Pasak jo, nuo Minsko susitarimo kovotojų grupuotės paliaubas pažeidė daugiau nei 2,4 tūkst. kartų. Ukrainos diplomatas tvirtina, kad jo šalies pajėgos paliaubų nepažeidinėja, tačiau reaguoja, kai yra puolamos.

Nuo paliaubų įsigaliojimo bendras konflikto aukų skaičius perkopė 4 tūkstančius.

JAV naujienų portalo „New Republic“ analitikai ginčija, kad paliaubų tarp Rytų Ukrainos separatistų ir Kijevo vyriausybės pajėgų niekada nė nebuvo. Taip, jos buvo oficialiai paskelbtos ir nuolat pasirodydavo pranešimų apie „trapias paliaubas“ bei „paliaubų pažeidimus“, tačiau tikroji situacija niekuo nesiskyrė nuo karo. Per du mėnesius ir aštuonias dienas nuo susitarimo pasirašymo Minske Ukrainos kariuomenė teigia netekusi daugiau nei 100 karių ir nukovusi apie 200 separatistų. Nuožmi kova dėl Donecko oro uosto nė kiek nenurimo ir stiklinį vos dvejų metų senumo pastatą pavertė apdegusia griuvena. Maža to, praėjusią savaitę artilerijos sviediniai pataikė į Donecko vidurinę mokyklą. Tuomet žuvo du futbolą žaidžiantys moksleiviai. Panašių incidentų daugybė.

Apžvalgininkų manymu, Vakarai (tiek politikai, tiek žiniasklaida) vis kalbėjo apie paliaubas, nes jiems paprasčiausiai atsibodo taip ilgai užsitęsęs karas tolimoje Ukrainoje. Europos Sąjunga (ES) nė kiek nedžiūgauja dėl minties į savo glėbį priimti neturtingą, korumpuotą, karo nuniokotą šalį, o Jungtinių Valstijų valdžios dėmesį šiuo metu prikausčiusi „Islamo valstybė, Ebolos viruso epidemija ir šalis labiau rūpinasi vidiniais reikalais, pavyzdžiui, praėjusią savaitę vykusiais kadencijos vidurio rinkimais.

Kai kurių politologų manymu, situacija labai paprasta: V. Putino troškimas atsirėžti dalį Ukrainos daug stipresnis nei Vakarų noras lipdyti suskilusios šalies šukes.

Sankcijos tankų nesulaiko

Pirmadienį aptarti Ukrainos konflikto ir tolesnių sankcijų Rusijai už vaidmenį jame rinksis ES užsienio reikalų ministrai. Praėjusį antradienį, vos pranešus apie šį susirinkimą, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pranešė, kad Bendrija neplanuoja įvesti naujų ekonominių suvaržymų Rusijai, svarstomos tik individualios priemonės, t. y. į juodąjį sąrašą rengiamasi įtraukti daugiau asmenų.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas, susitikęs su JAV prezidentu Baracku Obama Azijos viršūnių susitikime, pareiškė, kad jeigu Vakarų šalys nori pagerinti santykius su Rusija, turėtų atšaukti taikomas sankcijas. Premjeras taip pat sakė tikįs, kad rublio kursas nusistovės, kai šalies ekonomika pagaliau ras „savo pusiausvyros tašką“. Rublio kursas šiuo metu yra smarkiai kritęs. Taigi ekonominės priemonės, rodos, savo tikslą pasiekė. Šiaip ar taip, Rusijos tankų jomis sulaikyti nepavyko.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"