TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nerimsta kova dėl nelegalių imigrantų

2008 07 26 0:00
Kanarų salos, Ispanija: nelegalių imigrantų srautas kelia vis didesnį nerimą pietinėms ES šalims.
AFP/Scanpix nuotrauka

Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vidaus reikalų ministrai susidūrė su sunkumais, bandydami priartėti prie sutarimo dėl bendrų imigracijos politikos gairių. Padėtį komplikavo Italijos sprendimas sugriežtinti imigracijos politiką, sukėlęs didelį opozicijos atstovų ir žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimą.

Planas sukurti vadinamąjį Europos imigracijos ir prieglobsčio suteikimo paktą - neseniai pirmininkavimą ES perėmusios Prancūzijos idėja. Susitarimas esą padėtų efektyviau kovoti su nenutrūkstamu nelegalių imigrantų iš Afrikos ir Azijos srautu, plūstančiu į ES teritoriją.

Vien Ispanijai priklausančias Kanarų salas praeitais metais valtimis pasiekė mažiausiai 12 tūkst. nelegalių imigrantų - tiesa, gerokai mažiau negu 2006 metais, kai šis skaičius siekė net 30 tūkstančių. Apskaičiuota, jog šiuo metu ES gyvena mažiausiai 8 mln. nelegalių imigrantų, dauguma jų dirba žemės ūkio arba statybų sektoriuose.

Vienas iš pagrindinių Europos Komisijos teikiamų pasiūlymų, kaip kovoti su iškilusia problema - griežtesnės sankcijos darbdaviams, priėmusiems į darbą nelegalius imigrantus. Tokie darbdaviai rizikuotų gauti baudų, netekti viešųjų užsakymų ir subsidijų.

Aktyviausiai pasiūlymą palaiko Italija ir Ispanija, turinčios nemažai problemų su nelegalių imigrantų darbu žemės ūkio ir statybų sektoriuose, labiausiai priešinasi - septynių valstybių grupė, į kurią įeina Vokietija, Suomija, Vengrija, Latvija, Lenkija, Nyderlandai ir Švedija.

"Esama kitų būdų, kaip kovoti su nelegaliu įdarbinimu", - viešų debatų metu teigė Vokietijos vidaus reikalų ministras Wolfgangas Schaeuble. Jis taip pat pasisakė prieš siūlymą kiekvienais metais atsitiktine tvarka patikrinti po 5 proc. visų įmonių, ieškant nelegaliai įdarbintų imigrantų.

Anksčiau šią savaitę visų akys buvo nukreiptos į Italiją, paskelbusią nelegalią imigraciją nusikaltimu, už kurį gali būti baudžiama ne tik deportacija, bet ir laisvės atėmimu iki ketverių metų. Nelegaliems imigrantams, padariusiems bet kokį kitą nusikaltimą, Italijos teismai galės skirti trečdaliu didesnę bausmę, negu tą patį nusikaltimą padariusiems italams. Pareigūnai taip pat turės teisę konfiskuoti nelegaliems imigrantams išnuomotą nekilnojamąjį turtą.

Maksimalus laiko tarpas, kurį imigrantas, laukdamas deportacijos, gali praleisti areštinėje, Europos Komisijos reikalavimu buvo prailgintas nuo planuotų 60 dienų iki 18 mėnesių.

Už imigracijos taisyklių griežtinimą pasisakančios Italijos partijos "Šiaurės Lyga" narys Sandro Mazzatorta, duodamas interviu BBC, piktinosi tuo, kad Brešijos mieste 60 proc. visų pasikėsinimų nužudyti, 60 proc. plėšimų ir 82 proc. užpuolimų buvo atlikti užsieniečių. Italijos vidaus reikalų ministras Roberto Maroni, Briuselyje griežtai pasisakęs už kovos su nelegalia imigracija stiprinimą, - taip pat "Šiaurės Lygos" narys.

Imigracija buvo viena svarbiausių balandį vykusių priešlaikinių Italijos parlamento rinkimų kampanijos temų, daug prisidėjusi prie dabartinio ministro pirmininko Silvio Berlusconi suburtos dešiniųjų jėgų koalicijos pergalės.

Griežtą S.Berlusconi vyriausybės poziciją imigrantų atžvilgiu kritikuoja Italijos opozicinės kairės partijos, o taip pat - Katalikų bažnyčia ir žmogaus teisių gynėjų organizacijos.

Demokratų partijos narės Annos Finocchiaro teigimu, naujoji tvarka pažeidžia lygybės principą. "Nesuprantu, kodėl kas nors turėtų būti griežčiau nubaustas vien dėl to, kad jis yra nelegalus imigrantas", - sakė ji. Kitų opozicijos politikų nuomone, valdantieji smarkiai rizikuoja, pataikaudami dalies gyventojų ksenofobijai ir rasizmui.

Artimiausiu metu imigracijos politika turėtų išlikti tiek pietinių ES valstybių narių, tiek ir visos ES dėmesio centre. Didėjantis gyventojų skaičius ir gilėjanti ekologinė krizė Šiaurės Afrikoje neleidžia tikėtis, jog problema išsispręs savaime. Pagrindinis klausimas - ar visos ES mastu bus žengta griežtesnių sankcijų keliu, ar bus bandoma ieškoti alternatyvių sprendimų kiekvienos šalies viduje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"