TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nervų krizė toliau purto žemyną

2011 09 08 0:00
Vokietijos KT teismas nusprendė, kad šalies pagalba Graikijai atitinka Vokietijos ir ES teisę.
AFP/Scanpix nuotrauka

Šią savaitę euro zoną vėl sukaustė politiniai ir finansiniai sunkumai. Nemažėja nerimas dėl Italijos, o Vokietijoje, Graikijoje ir Ispanijoje - nauji įvykių posūkiai. Be to, žibalo į ugnį įpylė ir Šveicarija, pradėjusi naują valiutų karą.

Šią savaitę euro kursas nusmuko iki žemiausio lygio per šešis mėnesius jenos atžvilgiu ir žemiausio lygio per septynias savaites - JAV dolerio atžvilgiu. Rinkos baiminasi, kad krizė persimes į kitas šalis. Nors Europos Sąjungos (ES) pareigūnai optimistiškai žvelgia į euro ateitį, ekonomikos analitikai įspėja: iki šviesos tunelio gale dar gana toli.

Gelbės toliau, bet lėčiau

Vienintelės geros naujienos - iš Vokietijos. Vakar šalies Konstitucinis Teismas (KT), kaip ir tikėtasi, patvirtino, kad finansinė pagalba Graikijai ir kitoms prasiskolinusioms euro zonos valstybėms buvo teisėta. Tiesa, aukščiausioji teisinė instancija nurodė, jog šalies parlamentas privalo turėti svaresnį balsą, jei bus tariamasi dėl kokių nors tolesnių gelbėjimo paketų ateityje. "Federalinė vyriausybė privalės gauti parlamento Biudžeto komiteto patvirtinimą", - skaitė sprendimą KT pirmininkas Andreasas Vosskuhle. Tai reiškia, kad ateityje kanclerės Angelos Merkel manevrų laisvė būtų dar labiau suvaržyta.

Teismas nurodė, jog parlamento komitetas turi teisę nepatvirtinti tų susitarimų, kurie gali tapti neprognozuojama našta kitų kadencijų parlamentui. Be to, jam leista nepritarti ir susitarimui, kuris lemtų šalies skolos didėjimą. Tai gali užkirsti kelią vadinamosioms euroobligacijoms.

Ekonomistai iš karto įspėjo, kad šie reikalavimai gali sulėtinti sprendimų priėmimo procesą. Mat reaguojant į staigius pokyčius rinkoje dažnai tenka elgtis ryžtingai ir greitai, o ne delsti, kol pritars kitos valstybės. Be to, kolegų vokiečių pavyzdžiu gali pasekti ir kitos šalys narės, panorusios, kad jų parlamentai irgi turėtų teisę priimti svarbiausius sprendimus.

2010 metų gegužę bundestagas pritarė pagalbos paketui, kuris turėjo užkirsti kelią Graikijos nemokumui, ir patvirtino 440 mln. eurų vertės paskolų paketą. KT teigimu, tuomet vyriausybė daug tarėsi su parlamentu. Daugelis vokiečių nepritarė tam, kad jų šalis gelbėtų prasiskolinusią ir apsimelavusią Graikiją. Šioje byloje kaip ieškovai buvę garsūs Vokietijos euroskeptikai tvirtino, jog sprendimai suteikti pagalbos paketus pažeidė parlamento teisę kontroliuoti, kaip leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai.

Neatlikti namų darbai

Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos žadėjo paspartinti reformas, kurios turėtų sumažinti valstybės išlaidas ir biurokratinį aparatą. Anot jo, privatizacijos planai bus pradėti įgyvendinti nedelsiant. Dalis privatizuoti skirto valstybės turto dar vakar turėjo būti perduota specialiam fondui ir vėliau parduota. Pardavę valstybės įmonių akcijas graikai tikisi surinkti 5 mlrd.

eurų. Praėjusiais metais ši Pietų Europos šalis iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) gavo 110 mlrd. eurų, dar 109 mlrd. eurų jai buvo pažadėti šių metų liepą. Tuos pinigus Graikija gaus dalimis, o ES ir TVF nuolat stebės jos daromą pažangą. Šalies valdžios sektoriaus skola siekia 142,8 proc. metinio bendrojo vidaus produkto (BVP).

Praėjusią savaitę tarptautinių auditorių ir Graikijos vyriausybės diskusijos buvo sustabdytos dešimčiai dienų. Esą tada valstybė galėtų atlikti technines procedūras, susijusias su 2012 metų biudžeto projektu ir ekonomikos augimą skatinančiomis reformomis. Tačiau auditoriams artimi šaltiniai skundėsi, kad Graikija taip ir nepadarė namų darbų: nenumatė reikalingų fiskalinių priemonių, nebaigė sudaryti privatizuojamų objektų sąrašo, nenutarė, kaip suvienodinti valstybės tarnautojų atlyginimus. Kol kas Graikija nedaro įspūdžio ir finansų rinkoms. Užvakar 10 metų trukmės Graikijos obligacijų palūkanos pakilo iki 20 proc., o tai 18 proc. daugiau, nei Vokietija moka už tokias pačias savo obligacijas.

Baiminamasi, kad euro zonai dar ilgai teks kapstytis iš skolų liūno. Be to, pagalbos gali prireikti ir daugiau šalių, ne tik Airijai, Portugalijai ar Graikijai. Tačiau stipriausią Europos ekonomiką turinti Vokietija tikina nepaliksianti bendros valiutos sąjungos. "Net nesvarstau šios galimybės. Tuomet grėstų domino efektas, o tai labai pavojinga mūsų valiutos sistemai", - pabrėžė A.Merkel.

Skolų ribos

Vakar Ispanijos Senatas, nepaisydamas karštų protestų, pritarė konstitucinei reformai, pagal kurią ateityje bus nustatytos biudžeto deficito ribos (tokią taisyklę kol kas yra patvirtinusi tik Vokietija). Priėmus šį įstatymą per dvi savaites bus galima inicijuoti referendumą. Profsąjungos jį siūlo rengti kartu su rinkimais lapkričio 20-ąją. Protestuodami prieš šią pataisą užvakar į Madrido gatves išėjo 15-25 tūkst. žmonių.

Atitinkamas įstatymas įsigalios kitų metų birželio 30 dieną. Jame numatyta, kad nuo 2020-ųjų struktūrinis deficitas negalės viršyti 0,4 proc. BVP. Ispanija nuolat turės laikytis nustatyto biudžeto deficito limito, išskyrus gamtinių katastrofų, nuosmukio ar ypač didelių nelaimių atvejais.

Susilpnino franką

Gelbėdama savo kailį Šveicarija susilpnino franką euro atžvilgiu. Šveicarijos nacionalinis bankas ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad apsaugotų krašto ekonomiką. Nuo šiol Šveicarijos franko kursas euro atžvilgiu nebegalės būti žemesnis nei 1,2 franko.

Prieš kelias savaites Šveicarijos franko ir euro kursas beveik susilygino, todėl šveicarų eksporto įmonės patyrė netikėtų sunkumų. Kad jos atgautų konkurencingumą, šalies nacionalinis bankas apsisprendė: "Bankas kuo ryžtingiausiai skatina šį minimalų kursą ir yra pasiryžęs pirkti neribotą kiekį užsienio valiutos." Kelerius pastaruosius metus Šveicarijos frankai pasaulinėje rinkoje buvo vertinami kaip vieni patikimiausių pasaulyje. Bankas teigia, jog yra priverstas taip elgtis, nes investuotojai, ieškantys saugaus užutekio, perka Šveicarijos frankus ir taip pervertina šalies nacionalinę valiutą. Ankstesnės priemonės susilpninti franką buvo neefektyvios.

Šveicarijos banko žinia pribloškė rinkas. Franko kursas akimirksniu nukrito nuo 1,1 iki 1,2 franko už eurą. Analitikai prakalbo apie naują valiutos karą. Esą Šveicarijos pavyzdžiu gali pasekti ir kitos valstybės, mėginančios apsaugoti savo ekonomiką.

Susilpnintu franku kol kas džiaugiasi tik Vengrija. Mat dauguma šalies namų ūkių paskolas yra paėmę būtent šia užsienio valiuta. Silpnesnis frankas reiškia, kad bent šiek tiek sumažės skolų našta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"