TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nesibaigiantis karas naikina kultūros lobius

2014 02 17 6:00
Senovinės šventyklos šluojamos nuo žemės kaip kortų nameliai. independent.co.uk nuotrauka

Sirijoje kariaujantys islamo fundamentalistai pradėjo sistemiškai naikinti archeologinį šalies paveldą – bizantietiškas mozaikas, antikines graikų ir romėnų skulptūras. Islamas draudžia meno kūriniuose vaizduoti žmones. Radikalūs musulmonai įsitikinę, kad daro paslaugą šaliai ir valo ją nuo netikusios kultūros liekanų.

Sisteminis antikinių kūrinių naikinimas Sirijoje gali tapti didžiausia istorinio paveldo katastrofa nuo 2001 metų. Tuomet Afganistaną valdęs Talibano režimas įsakė susprogdinti milžiniškus Bamijano Budos monumentus. Talibų įsitikinimu, VI amžiuje pastatytos neįkainojamos meno vertybės kenkė musulmonų moralei ir privalėjo būti nušluotos nuo žemės paviršiaus.

Taikiklyje – neįkainojamos vertybės

Prieš mėnesį Šiaurės rytų Siriją kontroliuojanti islamistų grupuotė susprogdino bizantietiškos kultūros paveldo perlą – mozaiką, puošusią ant Eufrato upės krantų įsikūrusi Rakos miestą. Sirijos archeologai Rakos mozaiką atrado vos prieš septynerius metus. Meno istorikai ypač vertino radinį, kadangi jis pasižymėjo dviejų senovės kultūrų, romėnų ir bizantiečių, elementais. Neseniai fundamentalistai sunaikino ir Alepo provincijoje išlikusių romėnų kapaviečių reljefus.

Sirijoje dirbantys meno vertybių tyrinėtojai baiminasi dėl tolimesnių Sirijos kovotojų veiksmų. „Jei karas Sirijoje artimiausiu metu nesibaigs, visas senasis Sirijos kultūros ir istorijos paveldas gali pavirsti į šipulius”, – nuogąstauja Sirijos kultūros ministerijos meno vertybių ir muziejų biuro generalinis direktorius Maamounas Abdulkarimas. Didžiausias pavojus, anot eksperto, gresia senųjų krikščionių, romėnų, graikų ir kitų nemusulmoniškų kultūrų meno vertybėms.

Tūkstantmečius išsilaikiusios senųjų civilizacijų pastatų liekanos naikinamos moderniomis bombomis. /guardian.co.uk nuotrauka

Didžiausias paveldo lopšys

Sirijoje kol kas yra išlikę bene daugiausiai senovės civilizacijų paminklų visame pasaulyje. Įvairiausių laikotarpių ir stilių vertybių sąrašą galima tęsti be galo. Šalies sostinėje Damaske stovi garsioji Umajadų dinastijos mečetė, Sirijos šiaurės vakaruose iki šių dienų išliko Bronzos amžių menančios freskos. Jas vietos gyventojai nutapė 2-3 tūkstantmetyje prieš mūsų erą, kuomet dabartinės Sirijos teritorijoje klestėjo senoji Eblos valstybė. Būtent šiose aplyinkėse archeologai atrado per 20 tūkst. dantiraščio lentelių. Rytų Sirijoje stovi Dura-Europos, senovės graikų pastatyto miesto, griuvėsiai. Netoliese stūkso Mario rūmų, pastatų trečiame tūkstantmetyje prieš mūsų erą, likučiai.

Dauguma Sirijos istorinių perlų yra šiuo metu opozicijos pajėgoms priklausančių islamo fundamentalistų kontroliuojamose šalies teritorijose.

Ne tik kovotojai fundamentalistai kelia rimtą pavojų Sirijos meno vertybėms. Prezidento Basharo al-Assado režimo rengiamų oro atakų metu griūva ne tik pilni žmonių gyvenamieji namai, bet ir sprogdinamose teritorijose stovinčios senovinės mečetės, minaretai, kiti paminklai. Jokia dievo ranka jų, kaip ir žmonių, deja, neapsaugo.

Sirijoje veikiančių istorijos ir archeologijos muziejų darbuotojai daro viską, kad išsaugotų juose saugomas meno vertybes. Daugybė eksponatų dar karo pradžioje buvo perkelti į saugesnes teritorijas. Meno ekspertai puikiai prisiminė, kas 2003 metais dėjosi Irake (sunaikinti kone visi vertingi Bagdado statiniai), tad nuaidėjus pirmiesiems sprogimams suskubo saugoti kilnojamus meno dirbinius.

Plėšikų puota

Labiausiai nuo fundamentalistų atakų kenčia Antikos ir Bizantijos, krikščioniškų kultūrų paveldas. /independent.co.uk nuotrauka

Turtingą Sirijos paveldą naikina ir karo apsuptyje puikiai maskuotis gebantys meno vertybių vagys. Iš apgriuvusių miestų jie patyliukais išveža tūkstančius lengvai transportuojamų meno vertybių. Drąsesni net nesislėpdami buldozeriais rausiasi senovinių pastatų griuvėsiuose, tikėdamiesi atrasti aukso vertės lobius. Du gobšuoliai žuvo Eblos griuvėsiuose, kai kasinėdami vieno pastato požemiuose kliudė jo lubas laikančias konstrukcijas.

Meno vertybes vagia ir iš užsienio atvykę „specialistai”, ir vietiniai. Už duonos kąsnį karo nualinti žmonės ryžtasi paaukoti paskutinius savo byrančios valstybės vertybių likučius.

Karo pradžioje prasidėjusios plėšikavimo ir niokojimo akcijos pastaraisiais mėnesiais įgavo neregėtą pagreitį. Baisu pagalvoti, kad 5 tūkst. metų išstovėję statiniai ir skulptūros šiandien vienas po kito šluojami ir naikinami į šipulius.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"