TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nesigailintis nusikaltėlis šiurpina Romą

2013 07 31 6:00
Protestas prie namo, kuriame gyvena E.Priebke. Reuters/Scanpix nuotraukos

Italijoje kaip inkstas taukuose gyvena seniausias likęs gyvas nacių nusikaltėlis - vakar Erichui Priebke'ei sukako 100 metų, o protestuotojai būriavosi prie namo Romoje, kur dienas leidžia esesininkas, nė karto neištaręs "atsiprašau".

Buvęs SS karininkas, 1998 metais nuteistas už dalyvavimą nekaltų civilių žudynėse prie Romos per Antrąjį pasaulinį karą, pasirodo, tebėra Italijos sostinėje. 100 metų E.Priebke, nors jam paskirtas namų areštas, gyvena tokiomis sąlygomis, kurios, romiečių manymu, labai jau prabangios kaliniui. Žudynių aukoms atstovaujanti asociacija reikalauja, kad buvęs nacis "rastų drąsos prašyti atleidimo". E.Priebke sulaukė 100 metų, o jo aukoms, tarp jų septyniolikmečiams ir aštuoniolikmečiams, nebuvo leista pasenti.

E.Priebke (dešinėje) su savo advokatu 2010 metais.

Su terasa ant stogo

1944 metų kovą įvykdytos 335 Italijos civilių žudynės buvo keršto aktas. Partizanų padėta bomba Romos gatvėje užmušė 33 vokiečių kareivius. Manoma, kad pats Adolfas Hitleris nurodė už tai nužudyti 10 kartų daugiau vietos žmonių. Šie buvo apsupti ir nuvaryti į olas pietinėse Romos prieigose, o ten sušaudyti. Žudynės truko ne vieną valandą. Tarp karininkų buvo ir E.Priebke. Po karo jis pabėgo į Pietų Ameriką, bet galiausiai buvo susektas Argentinoje vieno Amerikos televizijos naujienų reporterio. Susidūrimas gatvėje buvo neįtikėtinas. Jau senstelėjęs E.Priebke, atrodantis it bet kuris kitas pensininkas, su juoda skrybėle ir pilku švarku, atsisuko ir ėmė atsakinėti į klausimus apie žudynes. "Taip, aš ten buvau. Bet toks buvo įsakymas. Įsakymas yra įsakymas. Aš turėjau jį vykdyti", - pasakojo jis.

E.Priebke buvo išduotas Italijai ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Tačiau jis tvirtino kalėjimui esąs per senas ir pasiligojęs, tad netrukus jo režimas buvo pakeistas į namų areštą. Šiandien jis gyvena viršutinio aukšto bute ramioje Romos gatvelėje netoli centro, mėgaujasi snapučiais ir vynmedžiais apaugusia terasa ant stogo, gali su palyda eiti į parduotuves, pasivaikščioti po parką, pavakarieniauti su draugais restorane.

Giljotinos nereikalauja

Tai ypač skaudina Romos žydų bendruomenę. Vienas jos aktyvistų Angelo Sermoneta sako: "Romos žydai ir visas miestas negali leisti šiam personažui laisvai vaikštinėti gyvenamajame rajone, eiti pirkti maisto, mėgautis privilegijomis. Jam 100 metų. Nėra reikalo jam kenkti. Nesakome, kad reikia jį pakišti po giljotina, į dujų kamerą ar elektros kėdę. Jis turėtų lindėti namie ir nesirodyti! Jis atgaivina prisiminimus apie blogį, kurį padarė. Tai gali suprasti tik tie, kas tą blogį patyrė."

Aukas labiausiai skaudina tai, kad E.Priebke niekada nėra atsiprašęs už tai, ką padarė. Aukų artimiesiems atstovaujančios asociacijos advokatas Sebastiano di Lascio svarsto: "Jis galėtų pasakyti: man buvo 20 metų, buvau jaunas, labai dėl to gailiuosi. Mes niekada nesame girdėję jokio apgailestavimo."

Tačiau E.Priebke's advokatas Paolo Giachini nurodo, kad 1995 metais parašytame pareiškime jo klientas išreiškė "visišką solidarumą" su skausmą jaučiančiais žudynių aukų artimaisiais. Nieko daugiau nereikia, nes Italijos juridinė sistema neatsižvelgia į atsiprašymą, asmeninė nuomonė neturi jokios reikšmės. Advokatas gyvena tame pačiame name kaip ir E.Priebke ir sako apsiėmęs jį ginti, nes manęs, kad šis persekiojamas dėl politinių priežasčių. Jis nesupranta, kodėl tiek daug dėmesio skiriama šioms žudynėms uolose, bet visai nekreipiama dėmesio į tai, kiek žmonių nužudė kairieji Italijos partizanai.

Paskutinė medžioklė

Tuo metu Vokietijoje prasidėjo nauja galbūt dar gyvų nacistų medžioklė. Berlyne, Hamburge, Kelne iškabinta apie 2 tūkst. plakatų, kuriuose vaizduojamas įėjimas į Aušvicą ir prašoma žmonių pateikti informacijos. Nors praėjo jau 70 metų po holokausto, JAV įsikūrusio Simono Wiesenthalio centro teigimu, Vokietijoje dar gali gyventi apie 60 asmenų, kurie turėtų būti teisiami. Kai kurie jų įtariami tarnavę kaip sargybiniai nacių mirties stovyklose arba priklausę mirties būriams, atsakingiems už masines žudynes, ypač karo pradžioje. "Deja, tik labai mažai žmonių, padariusių nusikaltimus, už tai sumokėjo, - nurodė centro filialo Jeruzalėje direktorius Efraimas Zuroffas. - Laikas jokiu būdu neištrina nusikaltimų."

Pagal projektą "Operacija, paskutinė galimybė II", atlygis už informaciją, kuri gali padėti persekioti karo nusikaltėlius Vokietijoje, siekia iki 25 tūkst. eurų. S.Wiesenthalio centras, viena didžiausių žydų žmogaus teisių organizacijų, tam tikslui įsteigė ir karštąją liniją. Plakatams panaudota nespalvota geležinkelio bėgių, vedančių į Aušvicą, nuotrauka ir vokiškai parašyta: "Vėlu, bet ne per vėlu. Milijonai nekaltųjų buvo nužudyti nacių karo nusikaltėlių. Kai kurie nusikaltėliai yra laisvi ir gyvi. Padėkite patraukti juos į teismą."

Aušvicas (Osvencimas) okupuotoje Lenkijoje buvo didžiausia nacių mirties stovykla, kurioje nužudyta per 1,1 mln. žmonių, daugiausia žydų.

Precedentas persekioti

Plakatų kampanija pradėta po dvejų metų, kai buvo nuteistas Ukrainoje gimęs Johnas Demjanjukas, buvęs Sobiboro mirties stovyklos Lenkijoje sargybinis, - Miuncheno teismas jam skyrė penkerius metus kalėjimo. Centro teigimu, tai buvo precedentas, leidęs Vokietijos prokurorams iš naujo atverti šimtus tyrimų ir persekioti buvusius stovyklų sargybinius, kaip prisidėjusius prie žudymų, net jei nėra įrodymų, kad jie asmeniškai ką nors nužudė.

Vokiečių požiūris į šią problemą nevieningas: vieni mano, kad karo nusikaltėliai turi būti persekiojami iki karsto lentos, kiti, dažnai jaunesnės kartos žmonės, sako, jog tie nusikaltimai mažai ką turi bendra su šiandienos Vokietija.

Ne visi J.Demjanjuko atvejį vertina pozityviai - pritaikytas principas, labiau primenantis sovietinį nei demokratinį: buvai stovykloje, vadinasi, kaltas, pats ir įrodyk savo nekaltumą. Panašūs procesai dabar galimi, nes Vokietijos teisingumo sistema nesugebėjo atlikti savo darbo, kai teisti nusikaltėlius dar buvo įmanoma, buvo jų nusikaltimų įrodymų.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"