TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nesutardama ir klupdama Europa ieško sprendimo

2015 09 24 6:00
Rugsėjo 22 dieną Rygoje vyko eitynės prieš pabėgėlių priėmimą. "Tokių dovanų mums nereikia", - skelbė užrašas virš islamo teroristo atvaizdo.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Vakar Briuselyje Europos Sąjungos (ES) lyderiai susitiko patvirtinti plano išskirstyti 120 tūkst. migrantų visame žemyne, nors kai kurios ES narės tam smarkiai priešinosi. Vadovai taip pat diskutavo, kaip sustiprinti ES sienas ir padidinti paramą Sirijos, iš kurios bėga daugiausia žmonių, kaimynėms.

Rumunija, Čekija, Slovakija ir Vengrija balsavo prieš privalomų kvotų sistemą. Viršūnių susitikimo išvakarėse britų premjeras Davidas Cameronas ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as po atskiro susitikimo sakė, kad svarbiausias dalykas nutraukiant pabėgėlių krizę - rasti konflikto Sirijoje sprendimą. Jie taip pat pripažino, jog reikia nuveikti daugiau, kad migrantai, neturintys tvirto pagrindo gauti prieglobstį kaip pabėgėliai, būtų išsiųsti iš ES.

Jungtinė Karalystė, kaip ir Danija bei Airija, nedalyvauja paskirstymo sistemoje, bet turi savo planą priimti tam tikrą skaičių sirų tiesiogiai iš pabėgėlių stovyklų.

Prašė nesipykti

Europos Vadovų Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas ragino ES lyderius per šį viršūnių susitikimą susitelkti į tai, kaip galima padėti vieni kitiems, užuot žėrus kaltinus. Kai kurie lyderiai atvyko į Briuselį labai supykę, kad kvotų sistema buvo patvirtinta ne bendru sutarimu, o daugumos balsavimu, remiantis tuo, jog susiklostė ypatinga padėtis, reikalaujanti skubaus sprendimo.

D. Tuskas pasisako už tai, kad reikia sutelkti dėmesį į ES išorinių sienų saugumą ir pasirūpinti, jog negavusieji prieglobsčio būtų išsiųsti. Taip pat akcentuojama būtinybė didinti finansavimą Jungtinių Tautų (JT) agentūroms, kurios rūpinasi pabėgėliais prie Sirijos esančiose valstybėse. Pavyzdžiui, Turkijoje glaudžiasi daugiau kaip 2 mln. pabėgėlių iš Sirijos, šalis tapo pagrindiniais vartais į Europą. Iš viso varganose stovyklose Artimųjų Rytų šalyse (Jordanijoje, Libane) gyvena maždaug 4 mln. žmonių, pasitraukusių iš Sirijos. Jie neturi darbo, ateities ir svajoja apie naują gyvenimą Europoje.

JT perspėja, kad vien pabėgėlių perkėlimo gali nepakakti padėčiai stabilizuoti. Šiemet vien jūra į Europą jų atplaukė kone pusė milijono. Dabar Europos krantus kasdien pasiekia beveik po 6 tūkst. migrantų.

Nepaklus "diktatui"

Pagal ES vidaus reikalų ministrų daugumos balsavimu patvirtintą susitarimą, tūkstančiai pabėgėlių bus perkelti į kitas ES valstybes iš Italijos, Graikijos ir Vengrijos. Tos šalys jau nebepajėgia jų suregistruoti ir apgyvendinti. Lietuva, kaip ir dauguma kitų ES narių, pasisakė už susitarimą, Suomija per balsavimą susilaikė. Lenkija ir Latvija iš pradžių nepritarė, bet galiausiai irgi balsavo už.

Privalomos kvotų sistemos priešininkai laikėsi savo ir nenusileido. Čekijos prezidentas Milošas Zemanas sakė, kad "tik ateitis parodys, kokia klaida yra padaryta". Čekijos vidaus reikalų ministras Milanas Chovanecas parašė tviteryje: "Labai greitai mes suprasime, kad karalius nuogas. Šiandien pralaimėjo sveikas protas!" Slovakijos premjeras Robertas Fico pareiškė: "Verčiau ryšiuosi padaryti pažeidimą, nei sutiksiu su tokiu diktatu."

Tačiau Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas, kurio šalis šį pusmetį pirmininkauja ES, neabejoja, kad prieštaraujančios valstybės vykdys įsipareigojimus. ES vyriausybėms gali grėsti finansinės bausmės už Europos įstatymų nepaisymą (0,002 proc. tos šalies bendrojo vidaus produkto).

Pagal planą per dvejus metus turi būti išskirstyta 120 tūkst. pabėgėlių: 54 tūkst. iš Vengrijos, 50,4 tūkst. iš Graikijos ir 15,6 tūkst. iš Italijos. Šiek tiek jų teks priimti ir Vengrijai, nors šalis tam priešinasi. Tai turės būti pabėgėliai, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, o ne ekonominiai migrantai. Daugiausia tai bus žmonės iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos. Į kitą ES šalį perkelto pabėgėlio integracijai bus skiriama 6 tūkst. eurų paramos.

Tačiau daug kas dar neaišku. Yra pavojus, kad viena ar net kelios tų valstybių, kurios balsavo prieš, gali kreiptis į teismą. Nesutinkančios šalys ginčijasi, jog pabėgėliai daugiausia veržiasi į Vokietiją, tad ir perkelti kur nors norės ten pakliūti, o laisvai judėti Šengeno zonoje labai lengva. ES plane sakoma, kad pabėgėlius priėmusios valstybės turės juos perspėti apie padarinius, kurie laukia mėginant persikelti kitur: nelegaliai atsidūrę kitoje ES šalyje jie gali būti deportuoti.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"