TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Netobulas George'o Soroso pasaulis

2012 12 12 6:57
G.Sorosas pagaliau sulaukė pripažinimo ir kaip mąstytojas./Reuters/Scanpix nuotrauka

Milijardierius investuotojas ir filantropas nori suprasti, ką reiškia gyventi pasaulyje, kurio visiškai suprasti neįmanoma.

George'as Sorosas mėgsta cituoti įtakingą Rygoje gimusį intelektualą ir filosofą Isaiahą Berliną, skirstantį pasaulį į lapes ir dygliuočius. Viešojoje erdvėje G.Sorosas - plačių pažiūrų lapinas: jo, kaip didžiausios rizikos fondų valdytojo, sėkmė pagrįsta gebėjimu kasdien lošti biržoje. Jis taip pat lapinas filantropas, kuris prisidengdamas plačiu "atviros visuomenės" skėčiu remia dešimtis iniciatyvų daugelyje valstybių.

Bet G.Sorosas intelektualas - tai į save susitelkęs dygliuotis. Jau daugiau nei pusę šimtmečio jis svarsto, reiškia ir rutulioja vieną svarbią mintį, kurią apibūdina taip: "netobulo supratimo reikšmė kaip varomoji jėga arba lemiamas istorijos veiksnys".

Daugybę metų paties G.Soroso šios koncepcijos aiškinimas neretai glumindavo, nors jo finansinis meistriškumas ir filantropiniai laimėjimai kėlė kone visuotinį susižavėjimą. Pačiam G.Sorosui jo svarbiausioji idėja ir dauguma viešųjų iniciatyvų atrodo artimai susijusios, nes jo intelektas garantuoja sėkmę kone visose srityse. Dabar jis gali džiaugtis, nes po ilgamečių pastangų būti pripažintam intelektualu ekonomikos suirutė privertė įsiklausyti į jo įžvalgas.

Teoriją taiko sau pačiam

Neseniai duodamas interviu žurnalui "Foreign Policy" finansininkas pareiškė, kad dabartinis momentas įtikimai parodo, kaip netobulas supratimas lemia blogus rezultatus. "Turėjome 25 didžiausio pakilimo metus, kartais paįvairinamus finansų krizių. Kaskart valdžios institucijos įsikišdavo stiprindamos pasitikėjimą ekonomika ir jos svertų sistemą, kol išlaikyti jos vienodo lygio pasidarė neįmanoma. Atėjo 2008 metų krachas, kai finansų sistema žlugo ir reikėjo palaikyti jos gyvybę, pakeičiant suverenų patikimumą finansiniu patikimumu, kuriuo pasitikėti jau buvo neįmanoma", - sakė jis. Šį pakilimų ir bankrotų ciklą G.Sorosas laiko geriausiu savo teorijos iliustravimu, rodančiu, kaip ydingos idėjos formuoja įvykius: "Viskas nutiko dėl klaidingos dogmos, kad finansų rinkos linkusios išlaikyti pusiausvyrą."

Žinoma, pati didžioji G.Soroso idėja kiek prieštaringa - jis aistringai tiki, kad visos mūsų žinios apie pasaulį netobulos, be to, yra tikras, kad niekada niekuo negalima būti įsitikinus.

Realiame gyvenime savo netobulų žinių teoriją G.Sorosas pirmiausia negailestingai taiko sau pačiam. Jo verslo partneriai kalba, kad jo investicinis genialumas nėra kažkoks pranašiškas sugebėjimas visuomet sudarinėti tinkamus sandorius. Jo koziris - gebėjimas žinoti, kada jis neteisus, ir sumažinti nuostolius, taip pat žinoti, kada jis teisus, ir padvigubinti pelną.

Didžiausias malonumas G.Sorosui - įžvelgti savo paties klaidas. "1997 metais maniau, kad pasaulinis kapitalizmas neišsilaikys, bet žiū - jis gyvavo dar vienuolika metų!" - rašo finansų genijus. Jis mano įžvelgęs kintamumą dar paauglystėje, kai naciai įsiveržė į Vengriją. Tuomet 13-metis George'as patogiai gyveno savo pasiturinčioje šeimoje Budapešte. Jo šeimai pavyko išlikti, o paauglys suprato, kad būtina reaguoti į revoliucinius pokyčius: "Mano šeima visada gyveno neramiais laikais, todėl suvokiau, kaip valdyti šias išjudintas iš pusiausvyros situacijas."

Krizė atnešė pripažinimą

Ištisus dešimtmečius G.Sorosas gynė savo idėjas, nors suprato, kad jos laikomos tik klestinčio biržos lošėjo mėgavimusi savimi. Prasidėjus finansų krizei pagarba G.Sorosui kaip mąstytojui ėmė augti. Žinoma, jis neapsiriboja abstrakčiąja filosofijos sritimi, be to, geriausiai žinomas dėl savo drąsių liberalių politinių pažiūrų. G.Sorosui labai patinka dalyvauti viešosios politikos debatuose, ypač jei pajunta, kad gali pritaikyti savo netobulo žinojimo koncepciją arba kai kyla pavojus atviros visuomenės vertybėms.

Naujausias milijardieriaus rūpestis - Europos Sąjunga (ES). Šioje srityje jis įsimintinai gynė nusistovėjusioms pažiūroms prieštaraujančią idėją, kad Vokietija privalo "vadovauti arba pasitraukti". Taip trumpai galima nusakyti G.Soroso teiginį, kad Vokietija turi arba užsikrauti ant pečių ES vadovavimo naštą, teikti finansinę paramą silpnesnėms narėms ir pritarti infliacijai, kurios reikia šių šalių ekonomikai, arba pasitraukti iš euro zonos ir leisti kapstytis bankrutuojančioms šalims pačioms.

Iki šiol Vokietija taip ir nepasirinko nė vieno iš šių kursų, bet G.Soroso siūlymas patraukė tiek Europos elito, tiek Europos visuomenės dėmesį ir padarė reikšmingą įtaką kilusioms diskusijoms.

Patarimai Kinijai

Netrukus G.Sorosas vėl gali patekti į pirmuosius laikraščių puslapius dėl savo minčių apie Kiniją. Tiek pati Kinija, tiek pasaulio investuotojai pripažįsta, kad svarbiausias šalies ekonominis ir politinis iššūkis - perėjimas nuo eksportu pagrįstos ekonomikos prie ekonomikos, skatinančios ir vidaus vartojimą. Finansininkas įsitikinęs, kad šis perėjimas nebus toks lengvas, kaip tikėtasi.

"Kinija ilgai pelnėsi iš globalizacijos, šiuo metu ji priėjo liepto galą pritaikiusi eksportu ir investicijomis pagrįstą plėtros modelį", - tvirtina G.Sorosas. Jo komentarai apie antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką gerokai šiurkštesni nei Volstrito išminčių. "Vartojimas sudaro tik trečdalį bendrojo vidaus produkto, todėl tai reikia keisti. Bet bus sunku. Nusileidimas bus kietas. Norint padidinti vartojimą, reikia didinti šeimų pajamas. Bet lėtėjant ekonomikai didėja nedarbas ir išsigandę žmonės stengiasi dar labiau taupyti. Todėl mažėja visos trys sudedamosios dalys - eksportas, investicijos ir vartojimas", - aiškina G.Sorosas.

Vienas iš G.Soroso mąstymo pranašumų - gebėjimas greitai įvertinti, kas laimėtų tokio scenarijaus atveju. Jo patarimai labai praverčia ir didelės rizikos fondą valdančiam žmogui. Taip mąsto ir Rytų Europa. Dar Vladimiras Leninas tvirtino, kad pagrindinis kiekvienos politinės darbotvarkės klausimas "Kas ką", panašiai "Kaip kas ką kam daro".

Šią koncepciją G.Sorosas pritaiko ir Kinijos politinei ekonomikai: "Puikus triukas, padėjęs palaikyti ekonomikos augimą, buvo valiutos nuvertinimas. Tai suveikė taip pat kaip Kinijos darbo jėgai taikomi mokesčiai. Kadangi žmonės nesijautė apmokestinti, ekonomika augo sparčiai, net jei darbo jėgai atitenkanti dalis buvo netinkama. Spartaus augimo laikotarpiu visi buvo patenkinti."

Iš to laimėdavo komunistų partijos elitas, jos nariai turėjo asmeninės naudos ir matė ekonomikos kilimą. Bet šios politinės varomosios ūkio jėgos nebeveikia ekonomikai ėmus lėtėti, nes "žmonių noras pritarti diktatoriškam režimui smarkiai sumažėjo". Todėl G.Sorosas pranašauja, kad netrukus kils konfliktas ir krizė. "Svarbus klausimas Kinijai ir pasauliui - ar padėtį bus stengiamasi įveikti stiprinant demokratiją, ar represijas. Labai viliuosi, kad bus pasukta demokratijos ir teisingesnės socialinės sistemos link, kur valdytojams tenka mažesnė dalis. Bet valdančioji klasė retai savo noru atsisako privilegijų, todėl viskas turės baigtis socialiniu konfliktu ir ekonomikos krize", - teigia jis. 

G.Sorosas Kinijai pranašauja permainas - aplinką, kurioje jis jausis nevaržomas kaip aktyvistas ir mąstytojas. Jis patogiai subalansuoja savo lapino viešąjį gyvenimą ir savo dygliuočio intelektą, teigdamas, kad "būtina veikti suteikiant peno supratimui".

G.Sorosas nedaro paslapties iš to, koks darbas jam patinka labiausiai. Ne turtų krovimas, nors tam skiria daug laiko, ir ne atviros visuomenės rėmimas, nors tam nepagailėjo 8 mlrd. dolerių. Labiausiai jam patinka siūlyti svarbias idėjas. "Mano mintys užvaldytos pastangų suprasti keblią padėtį, į kurią patenka žmogus gimdamas pasaulyje, kurį visiškai suprasti esame nepajėgūs", - sako G.Sorosas.

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"