TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nevaldoma migracija – grėsmė visai Europai

2015 02 11 10:45
Migrantai iš Kosovo traukia miškeliais, nelegaliai kirtę Vengrijos sieną iš Serbijos.  Reuters/Scanpix nuotraukos

Sukiužusiais laivais ir sausuma migrantai iš visų pusių plūsta į Europą, bėgdami nuo karų, persekiojimų ir skurdo. Tik ar pačios Europos, patiriančios ne geriausius ekonomikos laikus, laivas nepradės skęsti, neišlaikęs šių nevaldomų srautų?

Šią savaitę nuo hipotermijos mirė Italijos valdžios perimti 29 migrantai iš Afrikos, laivu mėginę pasiekti Europą atšiauriomis oro sąlygomis, - beveik visi jau tada, kai buvo išgelbėti.

Pakrančių apsaugos greitieji kateriai per naktį paėmė 105 migrantus iš laivo, daužomo stipraus vėjo ir iki 8 metrų siekiančių bangų Viduržemio jūroje, 7 jų jau buvo mirę. Migrantų laivas buvo rastas maždaug už 160 kilometrų nuo Italijos teritorijos. Jie kvietė pagalbą per palydovinį telefoną.

Dėl blogo oro tik kitą dieną gelbėjimo laivai pasiekė Lampedūzos salą, esančią į pietus nuo Sicilijos, netoli Libijos, iš kurios migrantai daugiausia ir traukia į Europą. Iki to laiko mirė dar 22 žmonės. Kol pasiekė krantą, migrantai turėjo 18 valandų praleisti ant atviro denio. Jie buvo kiaurai permirkę pučiant stipriam vėjui. Dalis migrantų, daugiausia iš piečiau nuo Sacharos esančių Afrikos šalių, buvo nuskraidinti į geresnes ligonines Sicilijoje.

Brangią programą pakeitė pigesnė

Tai ne pirmas kartas, kai prie Lampedūzos nutinka tokios tragedijos. Pernai mėgindami laivais iš Šiaurės Afrikos pasiekti Siciliją žuvo daugiau kaip 3200 žmonių. 2013 metų spalį 366 migrantai žuvo žvejų laivelyje šiam apvirtus jūroje.

Siekdama įveikti problemą, Italija ėmė vykdyti gelbėjimo misiją "Mare Nostrum", bet po metų ją nutraukė. Nuo to laiko jokie laivai, kuriuose po deniu galėtų tilpti daug žmonių, nebepatruliuoja vandenyse prie Libijos krantų. "Mare Nostrum" gelbėjimo programą, Italijos mokesčių mokėtojams atsiėjusią 9 mln. eurų per mėnesį, pakeitė Europos Sąjungos pasienio kontrolės operacija, vadinama "Tritonu". Ją vykdo mažiau laivų, jie žvalgo mažesnę teritoriją.

"Siaubas prie Lampedūzos. Šie žmonės žuvo ne laivui sudužus, o nuo šalčio. Tai "Mare Nostrum" programos pabaigos padariniai", - parašė tviteryje Italijos politikė Laura Boldrini.

Dauguma migrantų bėga nuo konfliktų ir represijų Artimuosiuose Rytuose bei Rytų Afrikoje. Jie keliauja sausuma iki Libijos, o ten sėda į kontrabandinius laivus. Pastaruoju metu iš šio plukdymo lobstantys kontrabandininkai ėmė naudoti didesnius laivus, galinčius atlaikyti žiemos štormus ir ilgesnes keliones, pavyzdžiui, iš Turkijos ir Sirijos. Tačiau pirmadienį migrantai keliavo mažu laiveliu, nepritaikytu tokioms sąlygoms, todėl kai kurie jų žuvo.

Lampedūzos meras Giusi Nicolini pareiškė, kad naujausios žūtys įrodo, jog "Tritonas" nėra "Mare Nostrum". Žmogaus teisių organizacijos taip pat perspėjo, kad "Mare Nostrum" misijos uždarymas kelia pavojų gyvybėms. "Tritonas" kritikuojamas dėl to, kad vykdo tik sienos stebėseną, o ne gelbėjimo operacijas jūroje.

Terorizmas ir nusikalstamumas

Italijos diplomatas - ambasadorius Lenkijoje Alessandro de Pedysas - perspėjo, kad Viduržemio jūra nelegaliai atvykstantys imigrantai kelia saugumo pavojų visai Europai. Dėl šios grėsmės Italija deda daug pastangų, kad ES įtrauktų nekontroliuojamą nelegalią migraciją į savo darbotvarkę.

“Daugelis šių žmonių negali arba nenori būti identifikuoti - jie yra potenciali grėsmė visai Europai, jei turėsime omenyje terorizmą ir nusikalstamumo prasiskverbimą, o ką jau kalbėti apie ekonominį aspektą", - sakė diplomatas.

Italija yra viena tų ES šalių, kurios labiausiai kenčia nuo nelegalios imigracijos - kas mėnesį sulaukia stulbinamai daug migrantų - po 14 700. 2014 metais Sicilijoje išsilaipino rekordinis jų skaičius - daugiau kaip 170 tūkstančių. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenims, 2014 metais daugiau kaip 200 tūkst. pabėgėlių ir migrantų atvyko į Europą jūra (2013 metais - 60 tūkst.). Italija nuolat prašo didesnės ES pagalbos sprendžiant šią problemą.

Atlapos Vengrijos sienos

Vis daugiau nelegalių migrantų plūsta į Europą per Vengriją iš Serbijos. Kaip rašo BBC, jie ateina po kelis, didesniais ir mažesniais būriais, bet kuriuo dienos ar nakties metu, o ypač auštant ir temstant. Vien sausį Vengrijos policija užregistravo 10 tūkst. žmonių, nelegaliai kirtusių sieną. Privačiai policijos šaltiniai prisipažįsta, kad surandama tik apie 20 proc. migrantų - kiti tiesiog išgaruoja miškeliais į Austriją ir Vokietiją. Tie žmonės permeta per pasienio griovį medžių kamienus, nenori būti fotografuojami ir kalbėtis su reporteriais. Daugelis nešasi mažus vaikus. Visi išbalę ir ryžtingi. Paklausti, kur eina, sumurma "Germania" arba "Deutschland". Tarp jų daug jaunų Kosovo albanų, romų (čigonų) iš Kosovo ir Serbijos, šiose visuomenėse marginalizuotų ir gyvenančių lūšnynuose. Kadaise Kosovo albanai bėgo nuo Serbijos kariuomenės, o dabar, jų žodžiais, - nuo ekonominės katastrofos.

Vieno mažo Vengrijos kaimelio, per kurį traukia šie būriai, meras Laszlo Torockai sako, kad per 4 tūkst. gyventojų turintį Asothalomą kasdien pereina po kelis tūkstančius jų.

"Mes užjaučiame tuos, kurie bėga iš karo zonų - sirus, irakiečius, bet kur kas mažiau tuos, kurie bėga nuo skurdo. Daugelis jų turi išmaniuosius telefonus ir orientuojasi su GPS. Mažai kas iš mano rinkėjų, į kurių duris jie beldžiasi vidury nakties, išgali turėti tokius telefonus. Negaliu suprasti, kodėl vidury žiemos jie leidžiasi į ilgiausią kelionę šaltyje. Kas savaitę mes turime kviesti greitąją pagalbą ir kovoti dėl hipotermiją patiriančių kūdikių gyvybių", - skundžiasi meras.

Per naktis lojantys šunys neduoda ūkiuose gyvenantiems vietiniams užmigti. Reakcijos įvairios: vieni pamaitina išvargusius, kiti neatidaro durų arba kviečia pareigūnus, jei atėjūnai perlipa tvorą į jų kiemą.

Vengrijoje nėra atskiros pasienio tarnybos, nes ji buvo sujungta su policija. Meras L. Torockai turi tris laukų reindžerius su uniformomis ir džipu, jiems talkina 18 savanorių. Jie reaguoja į visuomenės iškvietimus, bet nelabai ką gali padaryti. Mero manymu, policija teikia tik taksi paslaugas: nuveža migrantus į pabėgėlių centrą, paima pirštų antspaudus ir paleidžia tęsti kelionės.

Migrantai iš Kosovo pasakoja, kad ten viską kontroliuoja mafija. Daugelis neturi profesijos, bet pasiryžę dirbti bet kokį darbą. Išvykti kaip tik dabar juos paskatino kai kurie keliavimo palengvinimai. Ankstesni suvaržymai neleido jiems keliauti iš Kosovo per Serbiją.

Pasiekę Vengriją, jie atsiduria ES Šengeno zonoje, kur netikrinami pasai, todėl migrantams lengviau judėti toliau į Vakarus. Šiukšliadėžėse prie sienos galima rasti daugybę suplėšytų dokumentų - leidimų kirsti Serbiją.

Meras L. Torockai taip pat kalba apie nekontroliuojamos migracijos ir terorizmo ryšį: "Ši siena visiškai atvira, gali gabenti ginklus, raketsvaidžius, net tanką - niekas nė nepastebės." Jis svajoja apie sieną su naktinio matymo kameromis ir derama pasieniečių tarnyba. Po kelių savaičių Vengrijos parlamente turi prasidėti debatai dėl šio ir kitų pasiūlymų.

Jūrų laivai atplukdė nelegalius migrantus iš Afrikos į Sicilijos uostą.

Senus srautus keičia nauji

ES šalys neturi vienybės, kaip spręsti migrantų ir pabėgėlių problemą. Kai kurios jų patiria ekonomikos krizę, milijonai europiečių neturi darbo, tad nelaukia išskėtę rankas darbininkų iš užsienio. O jų plūsta nauji srautai, kurie atsirado dėl Arabų pavasario, pilietinio karo Sirijoje ir islamistų puolimo Irake. Pabėgėlių iš Sirijos dabar yra daugiau nei iš Afganistano, Eritrėjos ir kitų šalių, iš kurių žmones gena skurdas ir persekiojimai.

2011 metais didžiulis iššūkis buvo tūkstančiai tunisiečių, atvykstančių į Lampedūzą. Dabar migrantų iš Tuniso nepalyginti mažiau, bet Lampedūzai nuo to ne lengviau, nes sala, esanti arčiau Šiaurės Afrikos nei Italijos, pati patogiausia.

Pabėgėlių centrai perpildyti Maltoje, ši šalis, kaip ir Italija, prašo didesnės ES pagalbos sprendžiant migrantų ir pabėgėlių problemą.

Graikija irgi išlieka svarbiausias sausuma keliaujančių migrantų tranzito taškas. Daugelis traukia per Balkanus, mėgindami pasiekti Šiaurės Europą.

Bulgarija kaip niekada daug sulaukia sirų, atvykstančių iš Turkijos.

Iki Arabų pavasario kelias vakarine Viduržemio jūros dalimi kėlė didžiausią iššūkį Ispanijai, nes daug migrantų laivų su neturtingais afrikiečiais atvykdavo iš Kanarų salų. Jų skaičių pavyko itin apriboti Ispanijai pradėjus bendradarbiauti su Maroku ir įtvirtinus savo anklavus Šiaurės Afrikoje - Seutą ir Melilją.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"