TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nevykusi Vakarų lyderių karta

2011 07 22 0:00
Artėjant pirmajai kadencijai į pabaigą B.Obamai darosi nebelinksma.
AFP/Scanpix nuotrauka

Nuo Europos iki Jungtinių Valstijų krašto politikai pasyviai stebi, kaip katastrofiškai mažėja gyventojų pasitikėjimas. Atrodo, valdančiųjų reikia kaip niekad anksčiau, mat Vakarus krečia didžiausia krizė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tačiau kas slypi už reitingų? Ar pasaulio galingieji gali atsitiesti?

Skrydis žemyn

Vos prieš metus Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo aukštinama kaip viena protingiausių ir patikimiausių Vakarų lyderių, turinčių visišką rinkėjų paramą. Tačiau dabar jos reitingai smunka dienomis. Vos 40 proc. vokiečių ja patenkinti - tai žemiausias procentas per šešerių metų kanclerės valdymą. Jos centro dešinės koalicija atrodo dar silpniau - ja patenkinti vos 12 proc. rinkėjų. Prancūzijoje padėtis išvis bloga. Po nedidelio reitingų šuolio sužinojus apie Carlos Bruni-Sarkozy nėštumą ir intervencijos Libijoje hiperaktyvusis Nicolas Sarkozy vėl turi tenkintis vos penktadalio prancūzų pasitikėjimu. Jo pirmtakai Francois Mitterandas ir Jacques'as Chiracas, likus metams iki antrosios kadencijos, džiaugėsi didesniais nei 50 proc. reitingais.

Nenuostabu, kad ir italų premjeras Silvio Berlusconi, kurį dar prieš porą mėnesių palaikė daugiau nei 50 proc. italų, šiandien turi vos 40 proc. visuomenės paramą. Nuostabą kelia tai, kad jam pavyko taip ilgai išlikti populiariam. Per du mėnesius Graikijos ministro pirmininko George'o Papandreou reitingai sumažėjo nuo 33 proc. iki 25 procentų. Ruperto Murdocho skandalo sūkury atsidūręs Davidas Cameronas eina ta pačia linkme. Per pastarąjį mėnesį britų premjero reitingai smuktelėjo nuo 37 iki 33 procentų. Iš visų Europos lyderių tik Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė gali didžiuotis aukštais reitingais. Ties 65 proc. svyruoja parama ir airių premjerui Endai Kenny'iui - tai aukščiausias šalies politikų reitingas per dešimtmetį. Tačiau savo poste jis dar tik keturi mėnesiai.

Išsivysčiusių valstybių politikų antirekordininkas yra japonų premjeras Naoto Kanas, kurio reitingai siekia vos 19 procentų. Stebina ir prezidento Baracko Obamos nesugebėjimas užsitikrinti didesnės paramos, nors nukautas net pats Osama bin Ladenas. Tačiau jį remia vos 25 proc. amerikiečių, tuo metu net 42 proc. ryžtingai nusistatę prieš B.Obamos veiksmus. Tai vieni žemiausių JAV prezidentų reitingų nuo Richardo Nixono, įklimpusio į Watergate'o istoriją, laikų.

Iš visų paminėtų lyderių tik S.Berlusconi vadovauja daugiau nei dešimtmetį. Vakarietiškais standartais B.Obama ir N.Sarkozy yra visiškai nauji veidai, o D.Cameronas, N.Kanas ir G.Papandreou apskritai savo pareigas eina tik maždaug metus.

Tokio pasitikėjimo nuosmukio negali paaiškinti net ir žmonių nusivylimas neišpildytais pažadais. Argumentas, kad kairiuosius keičia dešinieji arba atvirkščiai, irgi netinka. A.Merkel, N.Sarkozy ir D.Cameronas yra dešinieji, o B.Obama, N.Kanas, G.Papandreou - centro kairieji, išrinkti kaip atsvara jų dešiniesiems pirmtakams.

Priežastis - ekonomika

2008-2009 metais finansų krizė lyderius užgriuvo nepasiruošusius. Kai pavojingiausi debesys praslinko (arba bent manoma, kad jie praslinko), pasirodė, kad taupymo ir recesijos politiką apgaubė dvejonės. Viena vertus, dauguma rinkėjų susitaikė su mintimi, kad reikia pasispausti, o lengvos dienos - praeityje. Antra vertus, rinkėjai ne taip palankiai vertina konkrečias taupymo priemones. Iš vienos pusės rinkėjų, iš kitos - skolų ir finansinių rinkų priremtos vyriausybės skęsta abejonėse ir demonstruoja neryžtingumą.

A.Merkel pavyzdys būtų ryškiausias. Vadovaudama sėkmingiausiai ekonomikai Vakaruose ji nervingai blaškosi tarp vokiečių nacionalistinių reikalavimų ir Europos interesų. Ji siūlė aukoti Graikiją, pažaboti imigraciją, nepasitikėti užsienio kapitalu, tačiau kartu ragino prisiimti atsakomybę už euro zoną. Vargu ar galima ją kaltinti, atsižvelgiant į jos krintančius reitingus ir silpnėjančias partijos pozicijas. Kita vertus, toks elgesys - ne vadovavimas.

B.Obama nuėjo panašiu keliu, mėgindamas išlaikyti pusiausvyrą tarp išlaidų mažinimo, opozicijos reikalavimų ir visuomenės reitingų. Tokia prezidento pozicija sugriovė visas iliuzijas, kaip ir jo nenoras, kad Amerika būtų lyderė Vidurio Rytuose ir per operaciją Libijoje. Net ir prancūzų vadovą N.Sarkozy reitingai privertė griebtis šiurkštesnės rasistiškos retorikos, nukreiptos prieš imigrantus.

Demokratijoje iš politikų tikimasi aiškios lyderystės ir ateities vizijos, kuria rinkėjai pasitikėtų ir ją laimintų. Tačiau, regis, šį kartą Vakarų gyventojai išsirinko tokius lyderius, kurie bėga nuo didesnių iššūkių ir veikia labai ribotai. Žmonės nusivylė politikais, rinkėjų aktyvumas stabiliai mažėja. Tačiau rinkėjai tikisi, kad politikai išspręs iškilusias problemas - ekonomikos krizę, klimato kaitą, nusikalstamumą. Šiandieniniai iššūkiai - euro krizė, arabų pavasaris, Fukušimos nelaimė - reikalauja susitelkimo, ryžto ir tarptautinio bendradarbiavimo. Tuo metu žvelgiant į NATO, Europos Sąjungą ir G8 matyti, kad lyderiai tiesiog nesugeba pasinaudoti proga. Visuomenės galbūt ir per daug tikisi iš politikų, bet dabartinė jų karta tiesiog per silpna, kad išpildytų bent dalį lūkesčių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"