TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nežabotas vėjas kelia sparnus per Atlantą

2014 05 21 6:00
Viščiukais apsirengę protestuotojai per Vokietijos socialdemokratų kandidato Martino Schulzo rinkimų į Europos Parlamentą kampanijos renginį Berlyne reikalavo "Stabdyti TPIP".  AFP/Scanpix nuotrauka

Europa ir Amerika prie derybų stalo siekia pašalinti visas kliūtis abipusei prekybai. Tai suteiktų didžiulį postūmį ekonomikai augti abiejose Atlanto pusėse, bet ar nesunaikintų aukštų aplinkosaugos, sveikatos ir saugumo standartų, kuriais dabar džiaugiasi vartotojai?

Tai bus didžiausia visų laikų prekybos sutartis tarp dviejų didžiausių išsivysčiusių ekonomikų pasaulyje. Tačiau labai prieštaringa. Kalbama apie Europos ir Amerikos laisvosios prekybos sutartį, kuri oficialiai vadinama Transatlantine prekybos ir investicijų partneryste (TPIP). Šalininkai laiko ją galimybe tiek JAV, tiek Europos Sąjungai (ES) paskatinti ekonomikos augimą ir padidinti pajamas. Oponentai tvirtina, kad tai programa, kelianti grėsmę aplinkos, sveikatos ir saugumo standartams, pakirsianti valstybių suverenumą. Ją esą stumia tarptautinis verslas.

Visą šią savaitę Arlingtone, Virdžinijoje, vyksta atsinaujinusios derybos dėl šios sutarties, ir tai jau penktas pernai prasidėjusio derybų proceso ratas. Pirmiausia siekiama sumažinti arba net ir visai panaikinti tarifus - importui taikomus mokesčius. Daugeliui prekių šie tarifai jau ir taip maži tiek ES, tiek JAV, išskyrus kelias išimtis. Bet yra kitų prekybos kliūčių, o labiausiai skiriasi požiūriai į reguliavimą. Jei produktų standartai ar jų patvirtinimo procedūros bus skirtingos, verslui tai papildomai kainuos. Jei šie skirtumai bus įveikti, bendrovės išvengs būtinybės dukart tvirtinti produktus ar jų etiketes. Tuomet gaminiai bus pigesni vartotojams. Šioje srityje daugiausia išloštų smulkiosios ir vidutinės įmonės.

Tobula ir reali nauda

ES prekybos komisaras Karelas de Guchtas tikina, kad sutartis labai suaktyvins ES ir JAV ekonomiką, o ilgainiui išsaugos jų vadovaujamą poziciją pasaulio ekonomikoje dar kelioms kartoms. Yra apskaičiuota, kad sutartis generuos daugiau kaip 500 eurų papildomų pajamų kiekvienam vidutiniam namų ūkiui Europoje. Taip pat sakoma, kad vien ES ekonominė galia sustiprėtų 120 mlrd. eurų per metus, o tai savo ruožtu reikštų milijonus naujų darbo vietų.

Pasak ekonomistų, ekonominė teorija teigia, kad laisvesnė prekyba be tarifų veda prie mažesnių kainų vartotojams, didina konkurenciją rinkoje ir suteikia vartotojams daug didesnį prekių pasirinkimą. Mažiau reguliavimo ir tarifų didina eksportą, o tai savo ruožtu kuria naujas darbo vietas. Kai kurie sektoriai vystosi labiau nei kiti. Europos Komisijos (EK) teigimu, automobilių eksportas iš ES į JAV padidėtų 149 proc., o priešinga kryptimi - 650 procentų.

Kritikai sako, kad ši nauda perdedama. Kai kurie nurodo, jog 500 eurų kiekvienai šeimai tektų tik tobulo scenarijaus atveju, jei pavyktų visiškai suderinti visus įstatymus bei taisykles. Net ir tuomet toks augimas būtų pasiektas tik per 25 metus. Viena Austrijos agentūra, kritiškai vertinusi EK skaičius, apibūdino galimą naudą kaip "labai menką".

Neliečiamos temos

Didžiausia rizika - kad prastės produktų standartai. Ypač daug diskusijų kelia genetiškai modifikuotas maistas. Verslas nori, kad Europa sušvelnintų taisykles, kitais žodžiais, įsileistų genetiškai modifikuotus produktus. Europos Komisija tikina, kad šioje srityje ES taisyklių nekeis.

Greičiausiai TPIP neapims finansinių paslaugų, nes amerikiečiai kategoriškai atmetė diskusijas dėl finansinio reguliavimo suvienodinimo. Tai šiek tiek nuvylė komisarą K. de Guchtą, kuris norėjo, kad į sutartį būtų įtrauktos ir finansinės paslaugos. Tai pirma sritis, kurią iš diskusijos išmetė amerikiečiai. ES anksčiau atsisakė diskutuoti dėl audiovizualinių produktų ir kultūros, kai to pareikalavo Prancūzija.

Daug kas skundžiasi, kad šios derybos yra neskaidrios, pernelyg slaptos. Europos Komisija atkerta, jog tam tikras konfidencialumas būtinas, kitaip tai reikštų, kad žaidėjai iškart atskleidžia visas kortas. Galiausiai vis tiek valstybės narės ir Europos Parlamentas (EP) spręs, ar sutartį patvirtinti, ar atmesti. Derybas siekiama baigti iki 2015 metų pabaigos.

Gina protekcionizmą

Komisaras K. de Guchtas taip pat apgailestavo, kad TPIP tapo Europos Parlamento rinkimų kampanijos auka. Dalis kairiųjų, žalieji ir kraštutinė kairė puola šią sutartį, ir net EP pirmininkas Martinas Schulzas, vienas iš kandidatų į EK pirmininko postą, paragino atidėti TPIP derybas.

Praėjusią savaitę Briuselyje buvo areštuota apie 200 nesankcionuoto protesto prieš TPIP dalyvių. Vienas jų, Belgijos parlamentaras Alainas Maronas, vadina sutartį pakertančia vartotojų ir žmogaus teises. "Ecolo" (žaliųjų) partijai priklausantis belgas įsitikinęs, kad godžios korporacijos spjaus į tai, kas svarbu žmogui. "Mes ne prieš laisvąją rinką, bet nenorime nereguliuojamos rinkos", - sakė jis. A. Maronui svarbu, kad socialiniu ir aplinkosaugos lygmeniu valstybės ir ES galėtų kurti įstatymus bei išlaikyti tam tikrą protekcionizmą.

BBC, "EUobserver", "IBT", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"