TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nežudyk priešo

2010 03 20 0:00

Amerikiečiai ima suprasti, ką reikia daryti Afganistane. Jungtinių pajėgų vadas, Amerikos generolas Stanley McChrystalas paskelbė naują įsakymą. Jo esmė - "Nežudyk priešo kareivių".

Skamba truputį keistai. Tačiau S.McChrystalas sako, kad terorizmo ugnį Afganistane bandoma užgesinti kūju, dėl to ir nepavyksta. Kovos su sukilėliais sėkmė visada labai priklauso nuo vietos gyventojų. Todėl, kaip aiškina generolas, nėra reikalo griauti priešo miestų ir net nėra reikalo naikinti jo armijos karių. Tai padės susilpninti maištą ir įtikinti žmones, kad jiems neketinama daryti nieko blogo. Geriausias būdas laimėti kovą - būti geriems, veikliems afganų kariuomenės partneriams.

Didžiausia Afganistano problema - supriešinti žmonės. Sąjungininkų kariai kovoja su Talibano ir Sirajudduno Haqqani bei Gulbuddino Hekmatyaro grupuotėmis, kurios drauge griauna valstybę. Bet yra ir kitas svarbus "priešas" - visiškas žmonių nepasitikėjimas. "Kai įžengėme į Afganistaną po 2001-ųjų atakos prieš Ameriką, gyventojai daug ko tikėjosi - ūkio augimo, gero valdymo. Jie to nesulaukė. Žmonės labai nusivylė tais, kuriuos mato valdžioje. Nėra sąžiningumo, net mažiausio teisingumo. Afganistane esančios tarptautinės pajėgos negina vietos gyventojų. Užėmę vietovę ir apgynę ją nuo maištininkų manome, kad atlikome gerą darbą. Taip nėra. Veikia pogrindinė administracija, siuntinėjami "naktiniai laiškai" - talibų iškabinami įspėjimai ir grasinimai, o kur dar prievarta, sprogmenys pakelėse. Mes negalime apsaugoti gyventojų sėdėdami savo įtvirtinimuose. Turime būti su jais, bendrauti", - dėstė generolas.

Ar tai reiškia, kad sąjungininkams reikia labiau rizikuoti? Galiausiai sąjungininkų saugumas priklauso nuo vietos gyventojų. Jie gali neremti talibų, gali pranešti svarbių žvalgybinio turinio duomenų. Tačiau dėl savo saugumo susirūpinę sąjungininkų kareiviai gyvena už fortų sienų, dėvi neperšaunamas liemenes, važinėja šarvuočiais. Taip su žmonėmis nepabendrausi. Reikia suprasti, kokį vaidmenį Afganistane vaidina gentys, kas kam vadovauja, kokie yra ekonominiai gyventojų interesai. "Mes turime suprasti, kaip su žmonėmis bendrauja priešas", - pridūrė generolas.

Smogikas su alyvmedžio šakele

Anksčiau S.McChrystalas tarnavo Amerikos specialiuosiuose daliniuose, kurių svarbiausias uždavinys - surasti priešą ir jį sunaikinti. Tačiau tapęs sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų vadu Afganistane ir susipažinęs su padėtimi šalyje generolas visus nustebino: išleido instrukciją, kurioje paskelbė, kad nukovęs priešą nieko nelaimėsi - jo žūtis į pergalę neveda, todėl to reikia vengti. Sunaikinus priešo kovotojus, pasislėpusius kieno nors name, ir per kautynes sugriovus tą namą žmogus įsius. Būtina vengti veiksmų, per kuriuos gali žūti civilių, nes žuvusio gyventojo neprikelsi.

Generolas S.McChrystalas nėra naivus berniukas. Man teko su juo kalbėtis ir Irake, ir Afganistane. Kartą sraigtasparniu drauge nuskridome nemažą kelią. Aukšti Amerikos pareigūnai noriai kalba su žurnalistais, patys žengia pirmą žingsnį. S.McChrystalas - kietas kareivis. Jam vadovaujant nukautas "Al Qaedos" vadas Irake Abu Musabas al-Zargawi, sugautas Sadamas Husseinas, kuris vėliau buvo pakartas. Bet Afganistane S.McChrystalas siekia pagauti arba nukauti tik užkietėjusius teroristų vadus, o eiliniams siūlo suteikti galimybę įsilieti į taikų gyvenimą. "Mes turime apsaugoti juos ir jų šeimas, pirmiausia - nuo Talibano. Ir reikia išmokti tuos žmones gerbti. Jie neturi gėdytis, kad grįžo į taikų gyvenimą", - aiškino generolas.

Ne okupantai

"Afganistanas vadinamas imperijų kapinėmis. IV amžiuje jame pralaimėjo Aleksandras Makedonietis, XIX amžiuje - britai, vos prieš 20 metų - sovietai. Kodėl manote, kad jums pasiseks?" - paklausė generolo žurnalo "Der Spiegel" korespondentė Susanne Koelbl. S.McChrystalas atsakė: "Todėl, kad laimėsiu ne aš, o Afganistano vyriausybė. Galbūt čia tikrai imperijų kapinės, bet mes - ne imperija, o 44 valstybių koalicija, norinti šiai šaliai padėti. Nesame okupantai, paprasti žmonės prieš mus nesukilo kaip prieš sovietus. Dabar svarbu, kad Vakarai pagelbėtų Afganistanui žemės ūkio, ekonomikos, vandens ūkio ir kitokiais specialistais. Reikia tokių, kurie moka atpažinti problemą ir dirbti su afganais. Terorizmą nugali du dalykai: kai ima veikti teisė ir kai žmonės turi galimybę prasigyventi, t. y. gali gauti išsilavinimą ir rasti darbą. Terorizmą nugalės ne kareivių atakos, o besikeičiančios gyvenimo sąlygos." Mačiau, kaip įgyvendinami S.McChrystalo principai. Buvo puolamas Helmando provincijos Marjos miestas. Žinote, esu matęs karų, bet šito karu nepavadinčiau. Amerikiečiai nerengė staigios atakos, o prieš dvi savaites pranešė, jog puls miestą. Tada Amerikos jūrų pėstininkai ėmė šaudyti iš minosvaidžių, bet tik dūminiais užtaisais, kad parodytų, ką jie galėtų padaryti. Miestas pasidarė juodas. Paskui generolas susisiekė telefonu su talibų įgulos vadu ir pasiūlė pasiduoti. Šis atsisakė, pareiškė, kad pasirengęs didvyriškai žūti už islamą. Tačiau talibai spruko arba pasidavė, nes neturėjo jokių šansų: sąjungininkų, afganų armijos karių ir policininkų buvo 15 tūkst., o talibų - tik 400.

Tačiau talibai nežlugo. Jų pasiųsti savižudžiai tuoj pat susprogdino dvi bombas Kabule, žuvo 18 žmonių. Nors į Marją vedantys keliai dieną išminuojami, naktį juose vėl atsiranda daugybė minų ir savadarbių užtaisų. Tačiau miestas vis vien atgyja. Grįžęs į Vilnių perskaičiau internete, kad Marjoje vėl veikia turgus, net pastatyta naujų prekystalių. Jau atidarytos ligoninės. Srities gubernatorius sušaukė šurą (senolių sueigą) ir pranešė, kad sąjungininkai ir afganų jėgos neišeis, kad miestas, jo apylinkės bus patruliuojamos dieną naktį, ir pasirūpino nemokamu maisto dalijimu - gyventojai gavo ryžių, pupelių, aliejaus ir cukraus. Dieną keliai į Marją pilni grįžtančių pabėgėlių. Jie vienu balsu kalba: "Jeigu amerikiečiai liks ir gyvens mieste, gal kas ir pavyks. Bet jei miestą tvarkys mūsiškiai, viskas liks po senovei."

Prisiminiau, kaip šmaikštavo žurnalistai laukdami sraigtasparnio: "Amerikiečiai padaro visas klaidas, kokias tik galima padaryti, bet galų gale ima elgtis teisingai."

Afganistane dar nėra gerai. Sąjungininkams tenka ginti supuvusią, korupcijoje ir narkotikų prekyboje paskendusią administraciją tiek Kabule, tiek provincijose. Ir nieko nepadarysi - juk neseniai vyko rinkimai. Kokie jie buvo - kitas dalykas. Kai amerikiečiai su panašia problema susidūrė Vietname, jie leido vietos generolams įvykdyti valstybės perversmą. Ir kas iš to? Nauja valdžia pasirodė esanti dar prastesnė, o trečioji - visai netikusi.

Blogiausia, kad Afganistano administracijos neveiklumas netrikdo šalies prezidento Hamido Karzai. Paklaustas apie korupciją jis atsako filosofiškai: "Ko norite? Čia juk Rytai."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"