TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Niekam nereikalingos žaidynės

2014 10 04 6:00
punchbowl.com nuotrauka

Net dėl slidžių ir snieglenčių pamišę norvegai nenori, kad 2022 metais šalies sostinėje vyktų žiemos olimpinės žaidynės. Gyventojų nuomone, jų pinigai turėtų būti leidžiami svarbesniems reikalams nei didžiulių sporto kompleksų statyba ar atnaujinimas.

Po trejų metų viešų diskusijų ir trijų valandų debatų Norvegijos Stortinge parlamento nariai iš valdančiosios Konservatorių partijos nutarė neremti olimpinių žiemos žaidynių sostinėje organizavimo 2022 metais.

Šalies ministrė pirmininkė Erna Solberg, trečiadienį sužinojusi parlamentarų sprendimą, Norvegijos spaudai sakė, kad žaidynės Osle galėtų vykti tik tuo atveju, jei to norėtų dauguma šalies gyventojų. Anot jos, tokių didelių viešųjų lėšų reikalaujantį projektą privalo remti visuomenė. Panašią nuomonę dar pavasarį išsakė ir premjerės koalicijos partnerės "Progreso partijos" nariai.

Keletą pastarųjų metų žmonių ir visuomeninių organizacijų parama šiam projektui vis mažėjo, kol galiausiai visai sunyko. Viena gyventojų nuomonės apklausa po kitos rodė, kad dauguma norvegų nepritaria, jog olimpinėms žaidynėms būtų išleista mažiausiai 35 mlrd. kronų (beveik 6 mlrd. dolerių).

amazonaws.com nuotrauka

Opozicija prabilo anksti

Ne sostinėje gyvenantys norvegai šiai idėjai ėmė priešintis iškart, kai tik Oslas Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK) pateikė prašymą rengti žaidynes. Žmonės teigė, jog milžiniškų investicijų naudą pajustų tik sostinės gyventojai. Didžioji dalis projekto išlaidų būtų buvusi padengta Oslo mokesčių mokėtojų lėšomis, tačiau TOK pareikalavo, kad valstybė garantuotų ir tas išlaidas, kurios beveik visada viršija numatytas biudžete.

Praėjusį rudenį Osle buvo surengtas referendumas šiuo klausimu. Nors jis pasižymėjo menku rinkėjų aktyvumu, iš pradžių projektui buvo pritarta, bet vėliau ši parama beveik išgaravo. O pastarosiomis dienomis net Norvegijos mėgėjų sporto organizacijos perėjo į kritikų pusę. Jų atstovai bijo, kad didžioji dalis sporto kompleksų, pastatytų žiemos olimpiadai, vis tiek būtų nepasiekiami ne profesionaliems sportininkams.

Paklausė žmonių

Kaip rodo apklausos, begalė komentarų interneto svetainėse ir laikraščiuose spausdinti skaitytojų laiškai, dauguma gyventojų mano, kad projektas nevertas tokių didelių išlaidų. Taigi valdžiai teko atsižvelgti į jų nuomonę. Net politologai perspėjo Norvegijos partijas, kad tos, kurios nepaisys žmonių valios, rizikuoja ypač nukentėti per kitus rinkimus.

Oslas vien olimpiados planavimui jau išleido nuo 185 mln. iki 300 mln. Norvegijos kronų, tad yra ir daug nusivylusiųjų valdžios sprendimu trauktis iš varžybų organizuoti didžiausią žiemos sporto renginį. Projektą palaikė ne vien verslininkai, viešbučių savininkai, bet ir galingi Norvegijos sporto lobistai, įpratę gauti tai, ko nori, tiek iš centrinės vyriausybės, tiek iš regioninių valdžios organų. Valdantieji konservatoriai guodžia juos ir primena, kad laukti dar yra ko. 2016 metais Lilehameryje, netoli Oslo, vyks Jaunimo olimpinės žaidynės, o 2017-aisiais Bergene – pasaulio dviračių sporto čempionatas.

Kinija ir Kazachstanas

Chaotiškoje, paskubomis surengtoje spaudos konferencijoje Oslo rotušėje miesto pareigūnai ir sporto konfederacijų atstovai stengėsi pasirodyti pernelyg nenuliūdę dėl valdžios sprendimo. Apžvalgininkai tvirtina, kad jie pralaimėjo daugiausia iš visų, nes nesugebėjo sutelkti paramos olimpinėms žaidynėms nei visuomenėje, nei tarp pačių sportininkų. Toks reiškinys dėl įvairių žiemos sporto šakų išprotėjusioje Norvegijoje gana keistas. Miesto pareigūnai patikino, kad kai kurie sporto kompleksai vis dėlto bus atnaujinti kaip planuota.

"Galėjo būti visai smagu, - sakė žurnalistams premjerė E. Solberg. - Bet jei dėl žaidynių kyla tiek daug klausimų, visuomenėje tiek daug skepticizmo, o projekto išlaidos - tokios didelės, judėti į priekį nėra prasmės." Už kultūros ir sporto sritis atsakinga ministrė Thorhild Widvey rėmė šį projektą, todėl per spaudos konferenciją daugiausia tylėjo slėpdama apmaudą, kad jos partija nusprendė trauktis iš varžybų dėl olimpinio miesto vardo.

Rengti 2022-ųjų žiemos olimpines žaidynes nori tik Kinijos sostinė Pekinas ir Almata Kazachstane. Anksčiau savo prašymus jau atsiėmė Vokietija, Šveicarija, Švedija ir Lenkija. Greitai gali iškilti klausimas, ar apskritai verta organizuoti žiemos olimpiadas. Vis garsiau kritikuojamos didžiulės sumos, iššvaistomos šioms žaidynėms, ir tai, kad jas rengti siekia tik autoritariniai režimai. Tačiau tiek Norvegijos politikams, tiek šalies rinkėjams neatrodo, kad jų pareiga - gelbėti TOK nuo savęs.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"