TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Niūri Europos žydų ateitis

2015 03 17 6:00
Po sausio mėnesio islamistų atakų Paryžiuje Izraelio vyriausybė paragino žydus išvykti iš Europos. theatlantic.com nuotrauka

Europoje, įskaitant Rusiją, žydų skaičius siekia maždaug 1,4 milijono. Politikos apžvalgininkas Jeffrey Goldbergas mano, kad Europos žydų nelaukia šviesi ateitis. Ekspertas teigia, jog žemyne atgimsta antisemitizmas, didėja kraštutinių dešiniųjų populiarumas, valstybės nesugeba integruoti į visuomenę musulmonų, tad šie ilgainiui suradikalėja ir kelia pavojų žydų bendruomenėms.

Trečiame pagal dydį Švedijos mieste Malmėje gyvena apie 300 tūkst. žmonių. Čia įsikūrusi didelė musulmonų bendruomenė (apie 50 tūkst.), o žydų, kai kuriais skaičiavimais, yra mažiau nei tūkstantis. 2013-aisiais Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra atliko tyrimą, per kurį paaiškėjo, kad 60 proc. Švedijos žydų bijo atskleisti savo tautybę. Jų persekiojimas Malmėje - gana dažnas reiškinys. Pavyzdžiui, muštynes pakurstyti, kaip pasakojo žydų paaugliai, gali net pakabutis su Dovydo žvaigžde.

Skandinavijos šalių vyriausybės į žydų bendruomenės saugumą irgi žiūri atsainiai. Čia, priešingai nei Prancūzijoje, policija nesaugo sinagogų. Žydų bendruomenė turi savo apsaugininkus, kurie ir tikrina, ar į sinagogą norintys patekti žmonės tikrai yra žydai.

Rabinas Shneuras Kesselmanas Malmėje, ko gero, yra vienintelis žydas, nešiojantis jarmulką, juodą skrybėlę, juodą paltą ir auginantis ilgą barzdą. Vyras nurodė, jog per 10 metų šiame mieste jis patyrė apie 150 antisemitinių išpuolių - daugiausia žodinių, bet yra pasitaikę ir smurtinių atakų. Rabinas pasakojo, kad kartais žmonės mėto į jį butelius ar apspjaudo.

Prancūzijoje gyvena 475 tūkst. žydų. Jie sudaro mažiau nei 1 proc. visų šalies gyventojų. Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pernai apie 51 proc. visų rasistinių išpuolių surengta prieš žydus. Kitose Europos valstybėse statistika panaši. Pernai Didžiojoje Britanijoje, kurioje gyvena apie 300 tūkst. žydų, įvykdyta itin daug antisemitinių atakų. Britų labdaros organizacija „Community Security Trust“ suskaičiavo, kad 2014-aisiais tokių išpuolių buvo 1168, 2013 metais - perpus mažiau.

Kaip rodo naujausias tyrimas, ketvirtadalis žydų svarsto palikti Didžiąją Britaniją. Daugiau kaip pusė apklaustųjų neįsivaizduoja savo ateities šioje šalyje.

Palaiko Nacionalinį frontą

Po sausio mėnesio atakos košerinio maisto parduotuvėje Paryžiuje Izraelio vyriausybė paragino žydus išvykti iš Europos. Tuomet Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas pareiškė, kad jei 100 tūkst. žydų paliktų šalį, Prancūzija nebebūtų Prancūzija. Jo žodžiais tariant, tai būtų tragedija. Tačiau toli gražu ne visi žydai suinteresuoti išvykti, nes gyvenimas Izraelyje taip pat nėra ramus.

Maždaug pusės rasistinių išpuolių Europoje aukos - žydai. /AFP/Scanpix nuotrauka

Kai kurie Prancūzijos žydai, kilę iš Šiaurės Afrikos, net palaiko Nacionalinį frontą - kraštutinių dešiniųjų partiją, kurios lyderiai praeityje nevengė antisemitinių komentarų. Jų manymu, ši politinė jėga žydams galėtų būti išsigelbėjimas. Prancūzų filosofas Alainas Finkielkrautas bjaurisi tiek radikaliais musulmonais, tiek Nacionaliniu frontu. Tačiau jis pažymi, kad islamistai daug pavojingesni šaliai. Filosofo teigimu, partijos lyderės Marine Le Pen populiarumas Prancūzijoje didėja būtent dėl antiimigracinės politikos ir siekio pažaboti islamo kovotojų keliamą grėsmę.

Politikos apžvalgininkai sako, kad jei fašistiniu laikomas Nacionalinis frontas pritrauktų daugiau rėmėjų žydų, partijos lyderei būtų lengviau siekti šalies prezidento posto 2017 metais. M. Le Pen tėvas buvo priešiškai nusiteikęs jų atžvilgiu. Tačiau dabartinė partijos vadovė laiko save žydų drauge ir vadina juos ne bendruomene, bet tautiečiais. Politikė yra sakiusi, kad žydai neturėtų baimintis Nacionalinio fronto.

Kitur Europoje kraštutinės dešiniosios jėgos išlieka antisemitiškos. Pavyzdžiui, Vengrijos kraštutinių dešiniųjų partija „Jobbik“ ragino vyriausybę sudaryti žydų, kurie gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, sąrašą. Neseniai Graikijoje atlikta apklausa parodė, kad 69 proc. respondentų nemėgsta žydų, o šalies kraštutinių dešiniųjų partija „Auksinė aušra“ net atvirai reiškia neapykantą jiems.

Per mažai žydų, per daug muziejų

Praėjusį pavasarį lankydamasis Moldovos sostinėje Kišiniove politikos apžvalgininkas J. Goldbergas susitiko su grupele jaunuolių, kurių daugelis tik neseniai sužinojo, kad yra žydai. Žlugus Sovietų Sąjungai gyventojai ėmė domėtis savo tikrosiomis šaknimis, ir tai dažnas reiškinys Rytų Europoje. Toks susidomėjimas ryškus ir kitose Europos dalyse. Pavyzdžiui, 2008 metais atliktas genetinis tyrimas atskleidė, kad apie 20 proc. Ispanijos ir Portugalijos gyventojų turi žydų kraujo.

Buvęs Moldovos premjeras Iurie Leanca kalbėdamas su J. Goldbergu apgailestavo, kad šalyje gyvena tiek mažai žydų, ir minėjo norįs atidaryti sostinėje jų muziejų. Pasak J. Goldbergo, labai daug Europoje veikiančių žydų muziejų kuratorių, vadovų ir direktorių nėra žydai. Eksperto manymu, taip iš dalies gali būti dėl to, kad žemyne trūksta šios tautos atstovų, bet yra itin daug jiems skirtų muziejų. Tarkime, Amsterdame veikiantis muziejus, įsikūręs name, kuriame nuo nacių slėpėsi Anne Frank, lankomas ypač gausiai. Tačiau jam dar nėra vadovavęs žydas. Po išpuolio pernai gegužę Belgijos žydų muziejuje, kai džihadistas nužudė keturis žmones, valdžia sustiprino šios įstaigos apsaugą.

Muziejus atliko antisemitizmo Nyderlanduose tyrimą. Paaiškėjo, kad vidurinėse mokyklose antisemitinės pažiūros ryškiausios tarp berniukų, kurie domisi futbolu.

Iš kur kyla ši neapykanta žydams? Švedijoje, Malmėje, gyvenantis pabėgėlis iš Irako tikino, kad žydai visur turi per daug galios. Kitas vyras, kilęs iš Sudano, aiškino, jog pats Koranas įspėja musulmonus, kad žydai gali apgauti. Krikščionių bažnyčia kaltino juos dėl Jėzaus nužudymo. Prancūzų filosofas Voltaire'as teigė, jog žydai prasimanė krikščionybę. Skirtingais istorijos etapais šios tautos žmonės buvo laikomi lupikautojais, ligų skleidėjais, komunizmo ir kapitalizmo kūrėjais. Jie dažnai vaizduoti kaip piktavaliai. Atrodo, toks mąstymas neišnyko iki šiol.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"