TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nobelio literatūros premija - britų rašytojai

2007 10 12 0:00
1962-aisiais pasirodžius garsiausiai D.Lessing knygai "Auksinis bloknotas", ji tapo feminizmo ikona.
AFP/Scanpix nuotrauka

2007 metų Nobelio literatūros premija vakar atiteko britų rašytojai Doris Lessing. Ji pagerbta už penkis dešimtmečius leistus romanus, aprėpiančius feminizmą, politiką ir Afrikoje praleistą jaunystę.

D.Lessing, kuriai kitą savaitę sueis 88 metai, yra tik vienuolikta moteris, gavusi šią premiją nuo pat jos įsteigimo 1901 metais. Švedijos akademija šią rašytoją pavadino "tokia moteriškos patirties epikos kūrėja, kuri su skepticizmu, užsidegimu ir vizionieriška jėga atidžiai analizavo padalytą civilizaciją". Nors 1962-aisiais pasirodžius garsiausiai jos knygai "Auksinis bloknotas" ("The Golden Notebook") ji tapo feminizmo ikona, rašytoja visada kratėsi tos etiketės.

Doris May Taylor gimė 1919 metų spalio 22 dieną Kermanšache, dabartiniame Irane. Asmenybės formavimuisi svarbius gyvenimo metus ji praleido viename ūkyje Pietų Rodezijoje, dabartinėje Zimbabvėje, į kurią jos tėvai britai persikraustė 1927-aisiais. Vėliau rašytoja prisiminė, kad jautėsi "velniškai vieniša". Nenuostabu, kad ji nekantriai laukė galimybės ištrūkti ir 1939 metais ištekėjo už Franko Wisdomo, su kuriuo susilaukė dviejų vaikų, o 1943-iaisiais išsiskyrė. Tada ištekėjo už vokiečių politikos aktyvisto Gottfriedo Lessingo, bet 1949 metais vėl išsiskyrė ir pabėgo į Didžiąją Britaniją kartu su mažamečiu sūnumi ir pirmojo savo kūrinio "Žolė dainuoja" ("The Grass Is Singing") rankraščiu. Kitais metais ši apysaka, kurioje analizuojama rasinė priespauda ir kolonializmas, buvo publikuota ir greitai sulaukė sėkmės.

D.Lessing radikalūs politiniai polinkiai paskatino ją įstoti į britų Komunistų partiją, bet 1956-aisiais, kai Vengrijoje vyko sukilimas, ji iš jos išstojo ir daugiau nebegrįžo. Jos romanų ciklas "Prievartos vaikai" ("Children of Violence"), kuris buvo publikuotas 1952-1969 metais, pelnė jai rašytojos ir feministės reputaciją. "7-ajame dešimtmetyje nebuvau aktyvi feministė, niekada nebuvau, - nuo to laiko nuolat tvirtindavo D.Lessing. - Niekada nemėgau šio judėjimo, nes jis pernelyg grįstas ideologija. Mano vardu padaryta visokiausių pareiškimų, kurie paprasčiausiai nebuvo teisingi." Pastaraisiais metais D.Lessing, gyvenanti Londone, parašė kelias mokslinės fantastikos knygas.

Apie savo laimėjimą D.Lessing sužinojo ne iš karto. Kai buvo paskelbta Nobelio literatūros premijos laureate, ji buvo išėjusi apsipirkti. "Ji dar nieko nežino, - sakė jos literatūros agentas Jonathanas Clowesas.- Ji yra išėjusi apsipirkti ir mes stengiamės susisiekti su ja, kol ji nesužinojo šios naujienos iš žinių." Rašytojai atiteks 10 mln. Švedijos kronų (3,7 mln. litų), auksinis medalis ir diplomas, kuriuos per oficialią ceremoniją Stokholme jai įteiks Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas. Ceremonija vyks gruodžio 10 dieną, kai minimos premijų įsteigėjo Alfredo Nobelio mirties metinės. Pernai Nobelio literatūros premija buvo pagerbtas žymus turkų rašytojas Orhanas Pamukas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"