TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nobelio premija pagerbtas švedas

2011 10 07 0:00
Švedų poetas T.Transtroemeris savo namuose su žmona Monica.
AFP/Scanpix nuotrauka

Už taupius, išskaidrintus vaizdinius, už naują žvilgsnį į tikrovę Nobelio literatūros premija šiemet apdovanotas garsiausias šiuolaikinis švedų poetas Tomas Transtroemeris.

80-metis T.Transtroemeris yra pats garsiausias ir įtakingiausias šiuolaikinis Skandinavijos poetas. Jo knygos Švedijoje parduodamos tūkstančiais egzempliorių, o eilės išverstos į 50 kalbų.

1931 metais Stokholme gimęs T.Transtroemeris vaikystėje ilgas vasaras leisdavo vienoje iš daugybės Švedijos salų. Jo kūryboje atgimsta šaltu koloritu, žiemos kvapu ir šiaurės pašvaistėmis persmelkti peizažai, būdingi tradicinei Švedijos gamtos poezijai. Vėlesni eilėraščiai - kur kas asmeniškesni, atviresni ir laisvesni, juose atsispindi platesni poeto horizontai: kelionės, muzika, dailė, archeologija, gamtos mokslai. Kelią į skaitytojų širdis švedų modernistas nutiesė siurrealistiniais vaizdiniais, gilindamasis į žmogaus proto paslaptis. Poetas rašė baltosiomis eilėmis, vėliau ėmė eksperimentuoti su ritmu, nors dauguma jo eilėraščių taip ir liko be griežtos eiliavimo struktūros.

"Dauguma T.Transtroemerio eilėraščių pasižymi taupiomis raiškos priemonėmis, konkretumu ir giliai į širdį krintančiomis metaforomis. Savo naujausiuose rinkiniuose T.Transtroemeris pasuko prie dar mažesnio formato, rašė dar labiau koncentruotai", - sakoma Švedijos akademijos pareiškime

Poetas pradėjo kurti labai anksti, dar lankydamas despotišką Pietų Švedijos lotynų vidurinę mokyklą (įstaigoje tvyrančią atmosferą puikiai pagavo Ingmaras Bergmanas, parašęs scenarijų filmui "Įtūžis". Alfo Sjobergo režisuotame kūrinyje tarp mokinių veidų šmėsteli ir Tomas). Jaunasis Tomas ryte rydavo knygas, ypač negrožinę literatūrą, geografinius pasakojimus, kasdien lankydavosi vietinėje bibliotekoje. Tačiau jo aistrą knygoms šiek tiek prigesino Antrasis pasaulinis karas, tėvų - mokytojos motinos ir žurnalisto tėvo - skyrybos, tai, kad tėvas išėjo iš namų. Buvo žiema ir 15 metų paauglys krito į gilų depresijos liūną.

Pirmąjį savo eilėraščių rinkinį "17 poemų" T.Transtroemeris išleido 1954-aisiais, būdamas 23 metų. Baigęs studijas Stokholmo universitete jis dirbo Psichotechnologiniame institute, 1960 metais tapo nepilnamečių nusikaltėlių įstaigos psichologu. Šį darbą poetas derino su kūryba, o 1965-aisiais su visa šeima persikėlė į rytinį Vesteroso miestą.

Praėjus metams, kai buvo išleista dešimtoji knyga, 1990-aisiais, T.Transtroemerį ištiko insultas. Nuo to laiko jis nebegali kalbėti, beveik nevaldo dešinės kūno pusės. Muziką dievinančiam poetui Švedijos kompozitoriai sukūrė keletą specialių kūrinių, kuriuos galima groti kaire ranka. Po ligos T.Transtroemeris dar išleido porą rinktinių eilių - "Sielvarto gondola" (1996 m.) ir "Didžioji paslaptis" (2004 m.). Iš jo kūrybos žymiausi rinkiniai yra "Langai ir akmenys" (1966 m.) bei "Rytų ežerai" (1974 m.). Savo eilėraščius T.Transtroemeris vadina "susitikimo vietomis", kur susikerta tamsa ir šviesa, vidus ir išorė, sujungdami pasaulį, istoriją ir mus. "Kalba žingsniuoja koja į koją su budeliais, todėl privalome sukurti naują kalbą", - sakė poetas.

Pastaraisiais metais T.Transtroemeris buvo laikomas vienu Nobelio literatūros premijos favoritų. Tą dieną, kai buvo skelbiamas laureatas, prie jo namų Vesterose laukdami džiugios žinios budėdavo tuzinas žurnalistų. Šiemet vienas Švedijos laikraštis dėl prognozės pasitelkė ir astrologinių galių turinčią katę. Tarp favoritų buvo minimi sirų poetas Adonis, Izraelio rašytojas Amosas Ozas, japonas Haruki Murakami. Lažybų bendrovės nemažai šansų suteikė ir dainininkui Bobui Dylanui.

Švedijos mokslų akademijos pirmininkas Peteris Englundas pripažino, kad švedui skirta premija gali būti sutikta prieštaringai. Tačiau pastarąjį kartą literatūros Nobelį Švedijos rašytojai atsiėmė 1974 metais: apdovanojimą gavo Eyvindas Johnsonas ir Harry Martinsonas (beje, abu tuo metu buvo Nobelio premijų teikimo komiteto nariais). "Ne kiekvienais metais apdovanojame švedus. Gana ilgai apie tai diskutavome ir tikrai ne paskubomis pasirinkome švedą", - sakė P.Englundas.

"T.Transtroemeris svarsto didžiuosius klausimus - mirtį, istoriją, atmintį, gamtą. Žmonės - tam tikra prizmė, kurioje stiprios esybės susiduria, tampa svarbios. Paskaičius T.Transtroemerio poezijos neįmanoma išlikti mažam", - kalbėjo P.Englundas.

Vienas svarbiausių literatūrinių apdovanojimų teikiamas tik gyviems autoriams. Tačiau Švedijos mokslų akademijos pasirinkimas kartais sukelia karštas diskusijas. Prestižinės premijos nėra gavę tokie pasauliniai klasikai kaip Levas Tolstojus, Marcelis Proustas, Jamesas Joyce'as. Švedijos mokslų akademija kritikuojama ir dėl pernelyg eurocentrinio požiūrio. Iš dešimties pastarųjų laimėtojų septyni buvo europiečiai. Pernai Nobelio premiją atsiėmė Peru rašytojas Mario Vargas Llosa.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"