TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nobelis įteiktas už ateities medžiagą

2010 10 06 0:00
K.Novosiolovas (kairėje) ir A.Geimas savo karjeras pradėjo Rusijoje, vėliau dirbo Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje.
AFP/Scanpix nuotrauka

Šių metų Nobelio premija už laimėjimus fizikos srityje skirta dviem Rusijoje gimusiems mokslininkams - Andrejui Geimui ir Konstantinui Novosiolovui.

Ir kas galėjo pamanyti, kad tokia iš pažiūros nuobodi medžiaga kaip grafitas, naudojamas pieštukų šerdelėms ir tepalams, pasitarnaus šiuolaikinių technologijų pažangai. 2005 metais du rusų kilmės mokslininkai, dirbantys Jungtinės Karalystės Mančesterio universitete, sukėlė tikrą revoliuciją. Ypač plonus, vos vieno atomo storio anglies lakštelius jie sugebėjo atskirti nuo grafito panaudodami lipnią juostą. Taip atsirado grafenas, ploniausia ir stipriausia pasaulyje nanomedžiaga, beveik visiškai skaidri šviesai, gera elektros ir šilumos laidininkė. "Grafenas gali pakeisti jūsų gyvenimą taip, kaip kažkada pakeitė plastmasė. Tai nuostabu", - eksperimentą įvertino A.Geimas.

A.Geimui ir K.Novosiolovui prestižinė premija skirta už "proveržį sukėlusius eksperimentus su dvimate medžiaga grafenu". Nobelio komitetas grafeną pavadino tobula atomine gardele. Anot komiteto, 51 metų A.Geimas ir 36 metų K.Novosiolovas "pademonstravo, jog tokia plokščio pavidalo anglies atmaina pasižymi išskirtinėmis savybėmis, kurios kyla iš nepaprasto kvantinės fizikos pasaulio".

Ekspertai tikisi, kad grafenu gali būti pakeisti silicio pagrindu sukurti puslaidininkiai. Tokie tranzistoriai teoriškai veiktų greičiau ir atlaikytų didesnę temperatūrą negu šiuolaikiniai kompiuterių lustai. Tai išspręstų vieną aktualiausių problemų, kurios jau kuris laikas negali įveikti kompiuterinių sistemų inžinieriai. Jie nori padidinti puslaidininkių prietaisų galią, juos dar labiau sumažinti, tačiau išvengti temperatūros padidėjimo. Kada grafenas bus visapusiškai panaudotas, dar neaišku. Nobelio komitetas pripažino, kad dauguma grafeno praktinio panaudojimo galimybių "egzistuoja tik mūsų fantazijose, tačiau daugelis jau dabar išbandomos". Skaidrus ir elektrai laidus grafenas tinkamas lietimui jautriems ekranams, apšvietimo skydams ir gal net saulės baterijoms gaminti.

Pats A.Geimas buvo priblokštas, kai sužinojo apie apdovanojimą. Tačiau vis vien ketino eiti į darbą. "Miegojau gerai - šiemet nesitikėjau gauti Nobelio premijos", - pajuokavo jis ir čia pat išskyrė dvi Nobelio laureatų rūšis. Vieni, gavę Nobelio premiją, nieko nebedaro iki gyvenimo pabaigos. Kiti, manydami, kad Nobelį pelnė atsitiktinai, pradeda dirbti dar uoliau. Save jis priskyrė pastarajai kategorijai.

Jo kolega K.Novosiolovas taip pat neteko žado. "Esu šokiruotas. Dieną pradėjau nuo pokalbių per skaipą dėl naujo projekto, tad žinia buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus", - sakė jis. 36 metų mokslininkas tapo jauniausiu Nobelio premijos laureatu nuo 1973 metų. Jauniausias Nobelio laimėtojas yra Lawrence'as Braggas. 1915 metais vos 25 metų fizikas buvo apdovanotas kartu su savo tėvu Williamu Braggu.

Praėjusiais metais Nobelio fizikos premija buvo skirta šviesolaidžių technologijų pionieriui Charlesui K.Kao, taip pat Willardui S.Boyle'ui ir George'ui E.Smithui, jie rado būdą, kai šviesos impulsus paversti elektroniniais signalais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"