TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nobelis? Ruso premija tris kartus didesnė

2012 08 21 6:00
J.Milneris sugalvojo įkurti Fundamentinės fizikos premiją ir pirmiesiems laureatams skyrė po 3 mln. dolerių. /Užsienio spaudos nuotrauka 

Devyniems teorinės fizikos atstovams jau skirta pirmoji Fundamentinės fizikos premija. Kiekvienas mokslininkas gavo po 3 mln. dolerių, arba tris kartus daugiau už Nobelio premijos laureatus. Šią premiją įsteigė Rusijos verslininkas milijardierius Jurijus Milneris, sėkmingai plėtojantis verslą internete.

Įkūręs Fundamentinės fizikos fondą, iš kurio ir bus skiriamos premijos, J.Milneris paaiškino, kad fondo tikslas - "gilinti mūsų žinias apie visatą per kasmet teikiamas premijas mokslininkams, kurių darbai padarė persilaužimą moksle, taip pat pat dalytis fundamentinės fizikos žiniomis su visuomene".

J.Milneris pabrėžė, kad įkurdamas premiją nori "pagerbti didžiausius protus, dirbančius fundamentinės fizikos srityje", taip pat aktyviai besireiškiančius jaunus mokslininkus, galinčius daug nuveikti ateityje. Milijardierius aiškino, kad jo įsteigta premija nekonkuruos su Nobelio premija, nes ji skirta jauniems mokslininkams pagerbti. Be to, skirtingai nei Nobelio premija, ji galės būti skirta ir daugiau nei trims mokslininkams, dirbantiems prie vienos temos. Fundamentinės fizikos premijos laureatai bus skelbiami pirmąjį metų ketvirtį, o ne spalio mėnesį kaip Nobelio premijų laimėtojai. Laureatai taip pat privalės skaityti viešą paskaitą. 

J.Milneris - 50 metų interneto magnatas, ilgai gyvenęs Jungtinėse Valstijose. Jis yra investavęs į "Facebook", "Twitter", "Zynga" ir "Groupon", turi namus Silicio slėnyje Kalifornijoje ir Maskvoje. Pranešimą apie įsteigtą premiją milijardierius įdėjo ir į internetą. Jis pranešė, kad mokslininkai turi visišką veikimo laisvę - svarbiausia pasiekti tolesnių, dar didesnių persilaužymų moksle.

Jau paskelbti ir šių metų Fundamentinės fizikos premijos laureatai. Juos išrinko pats premijos įkūrėjas, kuris pats yra fizikas teoretikas ir kurį laiką dirbo Rusijos mokslų akademijos Fizikos institute. Tačiau jau kitais metais ir ateityje laureatų vardus paskelbs taryba, kuri sudaryta iš šių metų Fundamentinės fizikos premijų laureatų. Į ją įeina ir amerikietis Nobelio premijos laureatas fizikos srityje Stevenas Weinbergas, kuris 1979 metais kartu su Sheldonu Lee Glashow ir Abdusu Salamu gavo premiją už elementariųjų dalelių tyrimus.

Ateityje premijos bus mažesnės

Kitais metais Fundamentinės fizikos premijos jau nebus tokios įspūdingos. Jų skyrimo taisyklės numato, kad 3 mln. dolerių premiją turi pasidalyti mokslininkų grupė. Kandidatus gali siūlyti visi norintieji. Kai kuriais atvejais fondas gali skirti specialią premiją neatsižvelgdamas į nustatytą tvarką. Ypatingas apdovanojimas numatytas ir jaunam daug vilčių teikiančiam mokslininkui - tiesa, ši premija mažesnė - tik 100 tūkst. dolerių.

Komentuodama šias naujas ruso verslininko įsteigtas premijas žiniasklaida skelbia, kad skirtingai nei Nobelio premiją, Fundamentinės fizikos premiją gali gauti tyrėjas, kurio teorinės prielaidos dar nėra patvirtintos eksperimentais, todėl atsiranda galimybė pagerbti jaunus labai aktyviai dirbančius fizikus.

Higgso bozono pavyzdys

Britų dienraštis "The Guardian" rašo, kad kai kurios naujų idėjų kūrėjų vizijos nesulaukia patvirtinimo, todėl juos aplenkia Nobelio premijos, o kiti mokslininkai vis dar tikisi ją gauti bent jau tuomet, kai sulauks solidaus amžiaus. "Šių metų atradimas, padarytas prie Ženevos esančioje CERN laboratorijoje, skelbia, kad gali būti pagaliau surastas Higgso bozonas, apie kurio egzistavimą prieš 48 metus prakalbo Peteris Higgsas. Tad tik dabar šis mokslininkas, kuriam šiuo metu jau 83 metai, stojo į eilę gauti Nobelio premiją. 

Dabar tokie mokslininkai kaip P.Higgsas įvertinimo sulauks anksčiau. Jo jau sulaukė vienas šių metų Fundamentinės fizikos premijos laureatų, Irano kilmės Prinstono universitete dirbantis mokslininkas Nima Arkani-Hamedas. Šis fizikas tyrinėja daugiamatę erdvę ir kuria naujas teorijas, susijusias su Higgso bozonu, taip pat plėtoja supersimetrijos bei kitus sudėtingus matematinius modelius ir bando paaiškinti visatos atsiradimą remdamasis elementariosiomis dalelėmis.

"Manau, kad mūsų mokslo šaka pagaliau sulaukė kažko nuostabaus. Įsteigta premija atkreipė visuotinį dėmesį į fundamentinę fiziką ir jos nagrinėjamas problemas, nes visi žinome, kaip tai svarbu. Tačiau ne apdovanojimas skatina žmones perprasti fiziką. Troškimas padaryti atradimą mums labai svarbus ir kelia didžiulį malonumą. Tačiau tai ir galimybė geriau pristatyti šiuos dalykus visuomenei", - kalbėjo N.Arkani-Hamedas.

Pirmieji Fundamentinės fizikos premijos laureatai: 

Iranietis Nima Arkani-Hamedas - už originalų požiūrį į elementariąsias daleles, už teorijų, susijusių su Higgso bozono egzistavimu, tyrinėjimą, taip pat už darbus supersimetrijos ir kitų sudėtingų matematinių modelių srityje. 

Amerikietis Alanas Guthas - už darbus, padėjusius paaiškinti Didžiojo sprogimo teoriją, taip pat už iškeltas, bet dar neišspręstas laiko ir erdvės problemas.

Rusas Aleksejus Kitajevas - už teorinį darbą apie kvantinių kompiuterių sukūrimo galimybę.

Rusas Maksimas Konstevičius - už naujus matematinius sprendimus, leidžiančius plėtoti fizikos teorijas.

Rusas Andrejus Linde - už darbus visatos plėtros srityje, tarp jų ir amžiną chaotišką lygiagrečių visatų??? plėtimąsi bei stygų teoriją.

Argentinietis Juanas Maldacena - už procesus, susiejančius gravitaciją su kvantų teorija, kurią pasitelkus bandoma juodąsias skyles paaiškinti kvantinės mechanikos dėsniais.

Izraelietis Nathanas Seibergas - už indėlį į kvantų teoriją ir į stygų teoriją.

Indas Ashoke Senas - už indėlį į stygų teoriją.

Amerikietis Edwardas Wottenas - už matematinių priemonių taikymą fizikoje, už indėlį į tamsiosios materijos atradimą.

"The Guardian", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"