TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Noras apsitverti savo kiemą

2011 05 18 0:00
Šengeno erdvėje žmonės ir prekės gali laisvai judėti.
AFP/Scanpix nuotrauka

Dėl Europos sienų užvirė politinė kova. Europiečiai ginčijasi dėl vidaus sienų kontrolės - pirmą kartą po 26 metų, kai mažame Šengeno miestelyje susitarė nugriauti užtvaras. Tarp valstybių nebėra pasitikėjimo, kai kurios jų vėl nori atsitverti: kam joms reikalingos kaimynų problemos?

Baimė dėl laisvo judėjimo po Europos Šengeno zoną suvaržymų sustiprėjo, kai Danija pareiškė, jog atkurs pasienio kontrolės postus. Ši šalis perspėta, kad tai būtų Europos Sąjungos (ES) įstatymų pažeidimas.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso nusiuntė laišką Danijos premjerui Larsui Lokke Rasmussenui. Jame rašoma, kad Danijos siūlomas žingsnis, neva siekiant labiau kontroliuoti narkotikų ir ginklų kontrabandą, gali būti problemiškas dviem aspektais. Šalies vyriausybė priekaištus atmeta sakydama, jog planuoja per tris savaites įvesti tik tokią muitinės patikrą, kokia jau galioja Švedijoje. Briuselis mano, kad Danijos priemonių teisėtumas priklausys nuo detalių. Netikėti muitinės pareigūnų patikrinimai nėra neteisėti, jeigu atliekami proporcingai. Tačiau jei būtų įsteigti nuolatiniai pasienio postai, vykdantys nuolatinę patikrą, tai jau būtų įstatymų pažeidimas.

Šengeno sutartis leidžia žmonėms kirsti sienas be jokių sustojimų. Tai vienas akivaizdžiausių Europos integracijos laimėjimų. Bet nebevaldomai didėjanti imigracija, kurią ypač pajuto Italija ir Prancūzija ir dėl to net susipyko, paskatino šalis vėl prabilti apie sienas.

Spaudžia savi

Danijos ministrų kabinetą smarkiai spaudžia prieš imigraciją nusiteikusi Danijos liaudies partija. Už paramą kitoms vyriausybės reformoms ji pareikalavo sustiprinti sienos kontrolę. Tačiau šis susitarimas labai supykdė Vokietiją, vieną Danijos kaimynių, ir sukėlė susirūpinimą, kad Šengeno atsisakoma.

"Pastaruosius penkerius metus fiksuojame tarpvalstybinių nusikaltimų gausėjimą, o tos priemonės turėtų pažaboti šią problemą. Prie Danijos ir Vokietijos sienos mes statysime naujus postus, kurie bus aprūpinti modernia elektronine įranga ir registracijos numerių atpažinimo aparatūra", - aiškino Danijos finansų ministras Clausas Hjortas Frederiksenas. Taip pat norima, kad danų muitinės pareigūnai nuolat budėtų prie Zundo tilto perėjos į Švediją.

J.M.Barroso laiške teigiama, kad Danijos planai gali pakirsti sklandų Europos bendros rinkos veikimą ir pažeisti ES įstatymais garantuojamą laisvą prekių, žmonių, paslaugų bei kapitalo judėjimą. Šalies vyriausybė tikina, jog tai tik muitinės kontrolė, kokią jau daugybę metų vykdo Švedija, tačiau Danijos liaudies partijos lyderis Peteris Skaarupas tvirtina, kad susitarimas su ministrų kabinetu visiškai galioja. "Mes garantuojame, jog sienos kontrolė bus atkurta kaip suplanuota. Negalime įsivaizduoti, kad vyriausybė išsigąs Komisijos", - pareiškė jis.

J.M.Barroso savo laiške atkreipia dėmesį, jog tai, ką planuoja Danija, pareikalaus "nuolatinio muitinės pareigūnų budėjimo prie sienos, naujų patalpų ir įrangos, papildomų darbuotojų, vaizdo stebėjimo priemonių bei policijos paramos". Jei bus nustatyta, kad Danija pasielgė ne pagal ES įstatymus, šalis gali atsidurti Europos Teisingumo Teisme.

Plūsta nusikaltėliai

Mėnesio pradžioje peržiūrėti Šengeno sutartį paragino Norvegija, kuri nėra ES narė, bet priklauso Šengeno zonai. Kaip teigia jos policija, atidarius sienas Šiaurės Europos šalis užplūdo neregėta nusikalstamumo banga iš Baltijos valstybių. Norvegijos policijos asociacijos pirmininkas Egilas Haalandas Estijos laikraščiui "Postimees" sakė, kad didžiąją dalį nusikaltimų Skandinavijoje įvykdo atvykėliai iš trijų buvusių Sovietų Sąjungos valstybių: Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Jiems priskiriama 80 proc. nusikaltimų Norvegijoje ir kitose Šiaurės šalyse. "Jei Baltijos valstybės nesiims griežtų priemonių, reikėtų peržiūrėti Šengeno sutartį. Atviros sienos mums tapo didele problema", - pabrėžė jis.

Nepaprastos aplinkybės

1985 metais pasirašyta Šengeno sutartis leidžia 400 mln. žmonių keliauti be pasų po 22 ES valstybes ir ES nepriklausančias Islandiją, Norvegiją bei Šveicariją. Jungtinė Karalystė ir Airija vis dar taiko pasų kontrolę, bet atitinka daugelį kitų Šengeno reikalavimų. Šengeno valstybių policijos pajėgos naudojasi bendra duomenų baze.

Pastaruoju metu plūstelėjus nelegalams iš Šiaurės Afrikos ir dėl to kilus įtampai Italijoje, Europos Komisijai siūloma leisti vyriausybėms laikinai atkurti sienų kontrolę, jei susiklosto nepaprastoji padėtis. Pagal dabartinius įstatymus toks žingsnis būtų pateisinamas tik iškilus grėsmei dėl viešosios tvarkos.

Apžvalgininkai mano, kad iš tikrųjų šiais pasiūlymais tesiekiama palikti tas šalis, kurios kontroliuoja išorines Šengeno sienas, vienas ir šitaip apsisaugoti nuo nelegalių migrantų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"