TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

"Nord Ost" aukoms atminti į dangų kils 130 balionų

2012 10 26 9:07
Scanpix nuotr.

Minint tragiškos įkaitų dramos atomazgos Dubrovkos teatro centre 10-ąsias metines penktadienį prie teatro susirinks šimtai žmonių, tradiciškai į dangų bus paleista 130 balionų aukoms atminti.

"10 val. prie teatro centro susirinks šimtai žmonių - šios baisios tragedijos dalyviai, žuvusiųjų giminaičiai ir artimieji, žurnalistai, vieši asmenys, tie, kas tomis baisiomis dienomis buvo užėję į teatro centro pastatą ir derėjosi su teroristais, ir paprasčiausiai tie, kurie buvo neabejingi tragedijai", - sakė sostinės administracijos spaudos tarnybos darbuotojas.

Prieš 10 metų spalio 23-ąją čečėnų kovotojai per miuziklą "Nord Ost" užgrobė šį teatrą ir pradėjo kruviną įkaitų krizę.

Dubrovkos teatre iš viso 916 žmonių, tarp jų daug vaikų, tris dienas išbuvo įkaitais po to, 2002 metų spalio 23 dieną kovotojai įsiveržė į sceną, kurioje buvo rodomas populiarus miuziklas "Nord Ost".

Ši krizė baigėsi po trijų dienų spalio 26-ąją, kai Rusijos specialiosios pajėgos paleido į pastatą nežinomas dujas, siekdamos neutralizuoti užpuolikus, grasinusius susprogdinti pastatą, jeigu Maskva neišves iš Čečėnijos savo karių.

Nuo dujų poveikio mirė 125 žmonės, o 40 užpuolikų buvo nušauti - netgi tie, kurie buvo netekę sąmonės dėl dujų. Patys užpuolikai nušovė penkis žmones.

Kaip nurodė pareigūnai, 7 val. 40 min. vietos laiku prie teatro statomoje cerkvėje įvyks liturgija, o 9 val. 30 min. bus pašventinti jos varpai. 10 val. tylos minute prasidės minėjimas, į dangų bus paleista 130 balionų, prie atminimo lentos su aukų vardais bus padėta gėlių.

Kruvina šios apsiausties atomazga aptemdė tuomet antrus metus šaliai vadovavusio prezidento Vladimiro Putino įvaizdį - atrodė, kad jo režimui neatrodė itin svarbu išvengti įkaitais paimtų civilių žūties.

Per šį incidentą gyvi likę žmonės ir aukų artimieji iki šiol labai kritiškai vertina vyriausybės veiksmus per krizę.

"Sėdėjom nejudėdami savo vietose šalia dvokiančios orkestro duobės, paverstos tualetu", - vienas buvęs įkaitas, pasivadinęs Olegu, sakė naujienų agentūrai AFP.

"Buvom išsekę po trijų dienų be maisto ir vandens", - pasakojo jis, pridūręs, kad įkaitai laukė vyriausybės pajėgų šturmo, kuris buvo "vienintelė galimybė mums būti išvaduotais iš šio košmaro".

Tačiau galiausiai kilo "chaosas", pažymėjo AFP pašnekovas.

"Praėjo dešimt metų, tačiau dar daug klausimų liko neatsakyti", - sakė Natalija Kurbatova, kurios 13-metė dukra Kristina, viena iš jauniausių miuziklo žvaigždžių, buvo tarp žuvusiųjų.

"Kodėl pareigūnai nesiderėjo su kovotojų lyderiu, kad bent jau būtų paleisti vaikai? Kokios buvo dujos, pražudžiusios mūsų mylimus žmones?" - klausė ji.

"Vis dar nežinau, kaip ji mirė", - moteris sakė duodama interviu AFP.

N.Kurbatovos dukra buvo rasta lavoninėje tik kitą dieną po to, kai saugumo pajėgos šturmavo pastatą.

Medicinos pagalba išsekusiems, dujų prisikvėpavusiems įkaitams buvo prastai organizuota, teigė įvykių liudininkai. Pasak jų, daugiausiai žmonių mirė uždusę, o ne žuvo nuo sprogimų ir šūvių.

Tuo tarpu Rusijos teismai sistemingai atmetinėjo buvusių įkaitų ieškinius, kuriuose kaltinama valdžia ir reikalaujama kompensacijų.

Pernai gruodį Europos Žmonių Teisių Teismas (EŽTT) įpareigojo Rusiją sumokėti 1,25 mln. eurų (4,32 mln. litų) 64 ieškovams, tarp kurių buvo buvusių įkaitų ir per apsiaustį žuvusių žmonių artimųjų.

"Dujos nenužudė žmonių iš karto, o daugelis žmonių mirė, nes jais nebuvo tinkamai pasirūpinta", - sakė advokatas Igoris Trunovas, atstovavęs teisme "Nord Ost" aukas.

"Gydytojai nežinojo dujų sudėties. Iki šios dienos tai yra įslaptinta. Priešnuodžių nebuvo pakankamai. Greitosios pagalbos automobiliai negalėjo privažiuoti prie pastato, o ligoninės nebuvo pasiruošusios priimti tiek daug buvusių įkaitų", - pridūrė jis.

Nors Strasbūre įsikūręs EŽTT nekritikavo Rusijos dėl jėgos ir pavojingų dujų naudojimo, teismas akcentavo nepakankamą pasirengimą gelbėjimo operacijai.

Teismas nurodė Rusijai atnaujinti tyrimą dėl žmonių žūties ir tikėtino pareigūnų aplaidumo, tačiau įtakingas Maskvos tiriamasis komitetas atsisakė tai padaryti.

Išpuolis Dubrovkos teatre nebuvo paskutinė šiurpi ataka Maskvoje. 2010 metais per dviejų mirtininkių sprogdintojų išpuolį sostinės metropolitene žuvo 40 žmonių, o pernai vienam mirtininkui susisprogdinus pagrindiniame tarptautiniame Domodedovo oro uoste, žuvo 36 žmonės.

Neseniai nepriklausomo Levados Centro atlikta apklausa rodo, kad 53 proc. Rusijos gyventojų mano, kad šalyje gali įvykti naujų teroro aktų ir įkaitų dramų.

"Pagrindinis būdas mums apsisaugoti nuo atakų - specialiųjų pajėgų darbas, agentų infiltravimas į teroristų tinklus, kad būtų išvengta išpuolių, - sako karybos analitikas Aleksandras Golcas. - Tačiau nepasakyčiau, kad Rusijos specialiosios pajėgos toli pažengė šiame fronte."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"