TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nori milžiniškos kompensacijos

2012 06 22 6:14

Vokietijos vyriausybei paskelbus, kad visos branduolinės jėgainės bus uždarytos, energetikos koncernai ketina per Konstitucinį tribunolą prisiteisti 15 mlrd. eurų už jų verslo žlugdymą. 

Praėjus daugiau nei metams nuo Angelos Merkel vyriausybės priimto sprendimo uždaryti atomines jėgaines, energetikos koncernai nutarė pareikalauti kompensacijų. Dėl "neleistino įsikišimo" padarytą žalą koncernas EON įvertino 8 mlrd. eurų ir kreipėsi į Konstitucinį tribunolą.

Dienraštis "Frankfurter Allgemeine Zeitung" rašo, kad teisėjai EON ieškinį vertina labai rimtai, todėl šią savaitę tribunolas kreipėsi į šalies vyriausybę ir parlamentą, taip pat į dar 63 įvairias institucijas prašydamas paaiškinti savo poziciją.

Su tokiu pat ieškiniu į Konstitucinį tribunolą kreipėsi ir kitas Vokietijos koncernas RWE, o Vokietijoje dirbantis švedų kapitalo energijos gamintojas "Vattenfall" ketina tai padaryti. 

Iš krikščionių demokratų ir socialdemokratų sudaryta kanclerės A.Merkel vadovaujama vyriausybė 2010 metų kovą, kai Japonijoje stiprus žemės drebėjimas ir po jo kilęs cunamis pažeidė Fukušimos jėgainės reaktorius, priėmė sprendimą atsisakyti branduolinės energetikos.

A.Merkel pranešė, kad 8 seniausios branduolinės jėgainės tuoj pat bus uždarytos, o likusių devynių eksploatavimo terminas radikaliai sutrumpinamas, todėl iki 2021 metų bus galima visiškai atsisakyti branduolinės energetikos.

Tai sudavė didžiulį smūgį energetikos verslui. Frankfurto dienraštis rašo, kad norintys prisiteisti atlygį už jiems padarytą žalą energetikos koncernai yra teisūs ir Tribunolas turėtų paskelbti, kad vyriausybė pažeidė Konstituciją.

Pateiktuose ieškiniuose koncernų teisininkai pasirėmė nuosavybės teise, teigdami, kad staigus vyriausybės energetikos politikos pasikeitimas ir "neadekvati reakcija" pakerta pasitikėjimą valdžia. Konstitucinis tribunolas turėtų savo sprendimą paskelbti iki 2013 metų rudenį vyksiančių Bundestago rinkimų.

Tačiau A.Merkel savo ambicijų atsisakyti neketina, nors perėjimas prie atsinaujinančių šaltinių energijos susiduria su įvairiomis kliūtimis ir valstybei kainuos milijardus, net neskaičiuojant galimų kompensacijų energetikos koncernams.

A.Merkel jau pakeitė aplinkosaugos ministrą ir paskelbė, kad perėjimą prie atsinaujinančios energetikos laiko vienu iš savo prioritetų, nors tam ir trukdo euro krizė bei regioniniai rinkimai. Kliūtimi kanclerė nelaiko ir pinigų stygiaus bei to, kad reikės gauti atskirų žemių sutikimą, jau nekalbant apie kompensacijas ūkininkams, per kurių žemes bus tiesiami perdavimo tinklai.

Šiemet Vokietijoje atsinaujinančių šaltinių - vėjo, vandens, saulės ir terminių - energija sudaro 20 proc. visos pagamintos energijos. Vėjuotomis dienomos dažnai tenka išjungti vėjo jėgaines, nes dabartiniai perdavimo tinklai nepajėgūs perduoti pagamintos energijos. Vokietija tikisi, kad iki 2030 metų 50 proc. jos energijos bus gauta iš atsinaujinančių šaltinių.

"Frankfurter Allgemeine Zeitung", "The New York Times", LŽ 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"