TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nori pažaboti Šiaurės Korėjos darbo jėgos eksportą

2016 09 14 6:00
Paprastai Šiaurės Korėjos piliečiai išsiunčiami dirbti į užsienį trejiems metams. Reuters/Scanpix nuotrauka

Tarptautinė bendruomenė ieško veiksmingų būdų, kaip nubausti Šiaurės Korėją už naujausią branduolinį bandymą. Ne paslaptis, kad Pchenjanas siunčia savo piliečius į užsienį dirbti ir lobsta iš jų uždarbio. Tad pareigūnai siekia suvaržyti šią pelningą praktiką. „Kookmin“ universiteto Seule eksperto Andrejaus Lankovo žodžiais, tai bus pasaulinė gėdinimo kampanija.

JAV ir Pietų Korėja jau kurį laiką stengiasi įtikinti šalis neįsileisti Šiaurės Korėjos darbuotojų. Kaip manoma, šis procesas netrukus įgaus naują pagreitį, mat Pchenjenas pademonstravo, kad penki ankstesni tarptautinių sankcijų paketai nesugebėjo išsklaidyti branduolinio ginklavimosi ambicijų.

Mažiausiai 50 tūkst.

Per penkerius metus nuo Kim Jong Uno atėjimo į valdžią šalis išsiuntė gerokai daugiau piliečių uždarbiauti į užsienį. Pernai rugsėjį Didžiosios Britanijos žmogaus teisių organizacija Europos aljansas už žmogaus teises Šiaurės Korėjoje (EAHRNK) paskelbė ataskaitą. Jos autoriai pažymėjo beveik 20 valstybių, kuriose per prievartą dirba Šiaurės Korėjos piliečiai.

Netrukus spalį pasirodė Jungtinių Tautų ataskaita. Jos duomenimis, užsienyje vergiškomis sąlygomis gali dirbti mažiausiai 50 tūkst. Šiaurės Korėjos gyventojų. Vis dėlto tikrasis skaičius nežinomas. Seule įsikūrusi žmogaus teisių apsaugos grupė „NK Watch“ teigia, kad jų galėtų būti per 100 tūkstančių.

Dauguma (apie 80 proc.) pluša Kinijos ir Rusijos tekstilės fabrikuose, statybvietėse, kirtavietėse. Pasirodo, kad daugybė šių darbininkų yra išnaudojami ir Katare, kur aktyviai rengiamasi 2022 metų pasaulio futbolo čempionatui. Sklinda kalbos, kad izoliuotos šalies specialistai lieja skulptūras Senegale ir Namibijoje. Tuo metu Mongolijos sostinėje Ulan Batore veikia dvi Šiaurės Korėjos medicinos klinikos, teikiančios įvairias paslaugas, tokias kaip akupunktūra ir masažas už maždaug 10–20 dolerių. Pietų Korėjos žvalgybos tarnybos vertinimais, daugiau kaip 1200 Šiaurės Korėjos gydytojų ir slaugytojų triūsia užsienio šalyse, tarp jų minimos Kambodža ir Libija.

Įvairiais skaičiavimais, šiuo metu Europoje dirba apie tūkstantį darbininkų iš Šiaurės Korėjos. Maždaug 800 jų triūsia Lenkijoje. Jie ten pluša statybvietėse, laivų statyklose ir ūkiuose. Atvykėliai atlieka fiziškai sunkius ir dažnai pavojingus darbus. Tiesa, dėl sudėtingo įdarbinančių bendrovių tinklo ir dokumentacijos pareigūnams sunku susekti visus Šiaurės Korėjos darbuotojus.

Korėjietės dirba Šiaurės Korėjos restorane, kuris lankytojų laukia Dandonge (Kinija)./AFP/Scanpix nuotrauka

Apgailėtinos sąlygos

Šiaurės Korėjos vyriausybė sudaro sutartis su žmones įdarbinančiomis užsienio bendrovėmis. Patys darbuotojai net nežino, kaip ilgai teks dirbti ir kokiomis sąlygomis.

Jie paprastai siunčiami į užsienį trejiems metams, dirba per ilgai, negauna atlygio už viršvalandžius, negali eiti kur panorėję ar bendrauti su vietos gyventojais, net ryšys su šeima, likusia Šiaurės Korėjoje, griežtai ribojamas. Dirbti į užsienį siunčiami tik režimui ištikimi ir šeimas sukūrę asmenys, nes tai garantija, kad jie nepabėgs. Baimindamiesi dėl savo saugumo daugelis jų vengia kalbėti su žurnalistais.

Viename Kinijos tekstilės fabrike pernai lankęsis „Washington Post“ reporteris pasakojo, kad ten dirbančios korėjietės gyvena gamykloje esančiuose ankštuose kambarėliuose. Joms leidžiama eiti į parduotuvę mažomis grupelėmis tik kartą per savaitę. Darbininkės gali pasilikti trečdalį uždarbio, o didžioji dalis nugula į režimo kišenę.

Seule įsikūrusio žmogaus teisių centro (Database Center for North Korean Human Rights) skaičiavimais, režimas iš darbo jėgos eksporto kasmet susižeria apie 300 mln. dolerių. Kai kurie ekspertai tikina, kad suma gali siekti net 3 mlrd. dolerių. Kovą Jungtinės Tautos sugriežtino sankcijas Pchenjanui, tad režimas dabar, regis, dar labiau priklausomas nuo užsienyje dirbančių piliečių.

Ir stiprina, ir silpnina

Praėjusį penktadienį po galingo branduolinio bandymo Jungtinių Tautų Saugumo Taryba prakalbo apie naujas tarptautines sankcijas Pchenjanui. Už politiką Šiaurės Korėjos atžvilgiu atsakingas JAV Valstybės departamento specialusis atstovas Sung Kimas sakė, kad pareigūnai siekia parengti griežčiausias įmanomas priemones. Jis taip pat užsiminė, kad Jungtinės Valstijos gali paskelbti atskiras sankcijas izoliuotai nuskurdusiai valstybei.

Tarptautinė bendruomenė vis garsiau svarsto, kad reikia pažaboti Šiaurės Korėjos darbo jėgos eksportą. Tam JAV ir Pietų Korėjos diplomatai naudoja užkulisinį spaudimą. Jie aiškina, kad užsienyje vergaujantys izoliuotos šalies piliečiai labai padeda režimui klestėti. Kai kurios priimančiosios valstybės esą jau atsižvelgė į kritiką ir pradėjo keisti savo politiką.

Seulas uždarė Kesongo pramoninį kompleksą, kuriame dirbo daug atvykėlių iš Šiaurės Korėjos. Ši vieta pernai režimo iždą papildė apie 120 mln. dolerių. Liepą Malta atsisakė pratęsti leidimus dirbti ir jau išsiuntė apie 20 darbininkų, kurie dirbo statybvietėse ir tekstilės fabrikuose. Lenkija šį žingsnį žengė sausį. Lenkijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, pernai šalis suteikė darbo vizas 156 Šiaurės Korėjos darbuotojams. Jie daugiausia dirbo laivų statyklose.

Nors užsienyje dirbantys korėjiečiai tariamai prisideda prie branduolinių ginklų ir raketų programos plėtros, analitikai tikina, kad tai vienintelis būdas žmonėms susipažinti su išorės pasauliu. Kai kas sako, kad tai net šiek tiek silpnina režimą, mat užsienyje pabuvę asmenys į tėvynę parsiveža po kelis tūkstančius dolerių, o tokios sumos esą jau pakanka norint pradėti smulkųjį verslą.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"