TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Norime saugios ir modernios Europos

2013 01 04 6:00
R.Morkūnaitė su EP nariu T.Kelam (Estija) aptaria Plenarinės sesijos aktualijas. /Mindaugo Mikulėno nuotr.

Metų sandūra - tai laikas, kai aptariame nuveiktus darbus, įgyvendintus planus, kad jie taptų mums naujų siekių pagrindu.

Europos Parlamento (EP) narė Radvilė Morkūnaitė - viena iš 12 Lietuvos atstovų EP, didžiausios Europos liaudies partijos frakcijos narė, dirbanti Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete. Ji yra ir Parlamento delegacijų ryšiams su Viduržemio jūros šalimis, ir su JAV narė, aktyvi neformalios europarlamentarų grupės, plėtojančios Europos atmintį ir žinias apie XX amžiaus kontinento istoriją, narė. Tačiau europarlamentarės veikla daug platesnė, todėl kalbiname ją norėdami detaliau sužinoti apie darbus ir planus.

Jūsų veiklos sritis jungia rūpinimasis aplinka - švaraus dirvožemio, vandens ir oro išsaugojimu, saugiu energijos išteklių naudojimu, maisto sauga ir gyvenamosios aplinkos sveikatinimu - iš esmės tais gyvenimo komponentais, kurie leidžia kiekvienam žmogui jaustis saugiau ir ramiai galvoti apie savo ir vaikų ateitį. Kokius pagrindinius klausimus, 2012 metais svarstytus EP, išskirtumėte?

Vienas pagrindinių ES aplinkos politikos principų - integracijos principas, reiškiantis, kad į aplinkos apsaugos reikalavimus privaloma atsižvelgti svarstant bet kokius teisės aktus. Taigi 2012 metais Parlamente patvirtinta nemažai teisės aktų, kuriuos svarstant kildavo daug diskusijų dėl aplinką ar visuomenės sveikatą saugančių nuostatų. Tarp svarbiausių - naujosios ES žemės ūkio politikos gaires nubrėžiantys teisės aktai, kur siūloma įtraukti nemažai privalomų aplinką tausojančių priemonių, tokių kaip jautrių teritorijų, dirvožemio apsauga nuo alinimo ir panašiai.

Taip pat svarbus teisės aktas - elektros ir elektronikos atliekų surinkimą reglamentuojanti direktyva, aiškiau nustatanti gamintojų atsakomybę surinkti nebenaudojamą techniką. EP politinėje darbotvarkėje šiemet išliko aktualūs ir vartotojų apsaugos klausimai: patvirtinome kelis teisės aktus, aiškiau reglamentuojančius vartotojams teikiamą informaciją apie produktus. Nemažą darbotvarkės dalį užėmė nedarbo mažinimo klausimai, pastangos siekti efektyvesnio išteklių ir aktyvesnio aplinkosaugos priemonių naudojimo. Tai sprendimai, kurie naudingi ne tik aplinkosaugai, bet ir duotų ekonominės naudos.

Vieni svarbiausių - energetinio saugumo klausimai, kurie glaudžiai susiję ir su finansiniais dalykais. Dalyvaujate aštriose diskusijose apie Ignalinos AE uždarymo finansavimą, esate išreiškusi nerimą, kad EK pamiršo įsipareigojimus Lietuvai ir bando taikyti reikalavimus, kurie nebuvo numatyti 2003 metų vadinamojoje Stojimo į ES sutartyje. Kodėl kilo šios diskusijos?

Iš tiesų nors nesu tų EP komitetų narė, kurie svarsto ES paramos Ignalinos AE uždarymui klausimą, teko ne kartą tiek posėdžiuose, tiek ir neformaliai bendraujant su kolegomis pabrėžti, kad ES įsipareigojimai Lietuvos atžvilgiu uždarant AE yra kitokie nei Bulgarijos ir Slovakijos atveju. Savo pasisakymais siekiau atkreipti kolegų dėmesį, kad Komisija pasiūlyme dėl ES paramos IAE uždarymui vis dėlto nurodė netinkamą teisinį pagrindą ir kad ES parama formuojant naują ES daugiametį biudžetą IAE uždarymui turi būti tęsiama be pertrūkių.

Manau, dėl Ignalinos AE uždarymo daugiausia žalos padarė ES institucijose įsigalėjęs skepticizmas dėl vėluojančių uždarymo darbų, kuriuos atlieka subrangovė - Rusijos kapitalo Vokietijos bendrovė NUKEM, ir vyraujantis įsitikinimas, kad tai - Lietuvos negebėjimas susitvarkyti. Pažymėčiau, kad Ignalinos AE uždarinėja ne tik Lietuva, bet ir ES institucijos bei Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas, tad visi privalėtų dalytis ir atsakomybe. Nors įsitikinimus sunku pakeisti, vis dėlto tikiu, kad galime pasiekti palankesnį Lietuvai sprendimą Parlamente, nes šiuo klausimu aktyviai dirbame su kitais Lietuvoje išrinktais europarlamentarais, su Lietuvos diplomatais, taip pat turime draugų tarp įtakingiausių EP narių, tokių kaip EP pirmininko pavaduotojas Alejo Vidal-Quadras.

Ar Lietuvoje reikėtų statyti naują AE, nors referendume piliečiai prieš tai pasisakė? Kokie atominės energetikos pranašumai?

Pirmiausia noriu pabrėžti, kad Lietuvos padėtis yra išskirtinai palanki atominei energetikai vystyti. Infrastruktūrą, patirties bei specialistų turime, aukštosiose mokyklose jau rengiami nauji specialistai. Nepamirškime ir galimybės vystytis Visagino miestui ir platesniam regionui. O vykdydami tokio masto tarptautinį projektą įgytume ir didesnį užsienio investuotojų pasitikėjimą bei padidintume šalies investicinį patrauklumą. Galiausiai turėdami savo AE galėtume sumažinti dujų importą, mažiau piliečių pinigų už energiją iškeliautų iš Lietuvos, daugiau patektų į biudžetą - atitinkamai galėtume geriau finansuoti kitas svarbias žmonėms sritis, tokias kaip socialinis draudimas, švietimas, sveikatos apsauga. Būtų keista neišnaudoti tiek egzistuojančio potencialo, tiek ir pastaraisiais metais pasiekto įdirbio.

Tačiau pastaruoju metu politiniuose debatuose tyčia ar netyčia neretai energija iš atsinaujinančių išteklių priešinama su branduoline energija. Atominė energija neužkerta kelio energijai iš atsinaujinančių šaltinių vystyti Lietuvoje. Ar bus atominė elektrinė, ar nebus, žaliosios energijos vystymą reikia tęsti ir plėtoti. Toks yra ir Lietuvos europinis įsipareigojimas. Tačiau energija iš atsinaujinančių šaltinių yra brangi, neužtikrina pastovios elektros energijos gamybos, o nepamatuotas biokuro gamybos intensyvumas gali daryti net neigiamą poveikį aplinkai.

Nevertėtų pamiršti, kad niekada iki rinkimų laikotarpio nė vienai iš pagrindinių partijų nebuvo kilę abejonių dėl atominės energetikos vystymo prasmingumo Lietuvoje. Juk net keliose Seimo kadencijose buvo priimti atitinkami sprendimai bei strategija. Tenka apgailestauti, kad Visagino AE klausimas tapo savotišku rinkimų kampanijos įkaitu, ir pripažinti, jog visuomenė buvo pakviesta dalyvauti referendume, nors nepakako laiko tinkamai ir išsamiai pristatyti visų argumentų "už" ir "prieš".

Aplinkosauga glaudžiai susijusi su energijos išteklių naudojimu. Kokie, Jūsų nuomone, esminiai darnios aplinkos plėtros principai? Ar pakanka teisinių svertų jiems įgyvendinti?

Aplinkos apsauga ir tvari aplinkos plėtra ypač glaudžiai susijusi su visų mums prieinamų išteklių, kad ir kur jie būtų naudojami - pramonėje, buityje ar energetikoje, vartojimu. Todėl ypač svarbu akcentuoti, jog bet koks išteklių naudojimas turi būti tausus ir efektyvus.

Energetikos srityje šis principas ypač svarbus, nes šiuolaikiniam pasauliui reikalaujant vis daugiau energijos pasigendame ir daugiau išteklių. Pasaulis turėtų keisti savo energijos šaltinius, atsisakyti taršių anglių ir kiek įmanoma pereiti prie atsinaujinančių išteklių. Vis dėlto nėra vienos nuomonės dėl to, kiek tie atsinaujinantys ištekliai yra "draugiški" aplinkai: hidroelektrinių statyba bjauroja kraštovaizdį bei veikia upių ekosistemas, vėjo jėgainės "nedraugiškos" paukščiams, gaminant saulės elementus naudojama daug pavojingų ir net nuodingų retųjų elementų, o biomasės naudojimas kurui daro neigiamą įtaką maisto kainoms pasaulyje. Deja, net mokslininkai neturi vienos nuomonės dėl to, kokia yra tikroji šių energijos šaltinių naudojimo įtaka aplinkai, jei atsižvelgiame į visas su tuo susijusias aplinkybes.

Taigi visų pirma raginčiau ne ieškoti naujų išteklių, o apsižvalgyti aplinkui ir sumažinti esamų išteklių naudojimą arba pasirūpinti, kad pakartotinai būtų naudojami jau turimi.

Kokias aplinkos sveikatinimo ir profilaktikos priemones reikėtų laikyti prioritetinėmis norint, kad Lietuvos gyventojai pagal sergamumą ir vidutinę gyvenimo trukmę pagaliau priartėtų prie Europos šalių vidurkio?

Viena didžiausių mūsų visuomenės problemų - nepakankamas domėjimasis savo sveikata ir jos gerinimo būdais. 2012 metais EP patvirtino trečiąją daugiametę ES sveikatos veiksmų programą 2014-2020 metams. Pati asmeniškai noriu pasidžiaugti, jog pavyko pasiekti, kad į šį dokumentą būtų įtrauktos nuostatos, leisiančios finansuoti visuomenės sveikatos raštingumo didinimą, taip pat sveiko gyvenimo būdo skatinimo ir visuomenės sveikatinimo programas. Tikiuosi, jog tokios galimybės atvers kelią ir Lietuvos visuomenei aktyviau domėtis savo sveikata bei sveikatinimu.

Kalbant apie konkrečias ligas, nepakankamai dėmesio tiek Lietuvoje, tiek visoje ES skiriame neužkrečiamoms ligoms, jų prevencijai ir tyrimams. Tarp tokių ligų - diabetas, širdies, neurodegeneracinės ligos, tokios kaip Parkinsono liga. Taigi džiugu ir dėl to, kad EP pritarė mano siūlymams į naują ES sveikatos programą kaip naujas prioritetines kryptis įtraukti ir kovą su šiomis ligomis: jų prevenciją, ankstyvą diagnozę bei naujų vaistų tyrimų plėtrą.

Tačiau kalbėdama tiek apie aplinkosaugą, tiek apie visuomenės sveikatą ar maisto saugą visuomet akcentuoju vartotojų švietimo svarbą. Į būtinybę suteikti žmonėms kuo daugiau informacijos jiems suprantama kalba neretai atkreipiu tiek ES, tiek Lietuvos aplinkosaugos politiką įgyvendinančių institucijų dėmesį. Geriau įsigilinti į įvairias ekologijos temas Lietuvos žmones skatina ir mano pačios iniciatyva jau trečius metus rengiamas kūrybinių idėjų konkursas "Žaliasis kodas". Džiaugiuosi, kad jis suburia vis daugiau skirtingo amžiaus žmonių, kurie savo iniciatyvomis artimuosius ragina atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą bei rūpinimąsi aplinka.

Kokie būtų Jūsų linkėjimai Lietuvos žmonėms prasidedančiais metais?

Daugiau pasitikėjimo savimi ir valstybe, ramybės ir dėmesio vienas kitam. Visa kita - kiekvieno kasdienių pastangų rezultatas.

   

Į 2013-uosius metus žvelgiu optimistiškai

Josephas Daulis, Europos liaudies partijos grupės Europos Parlamente pirmininkas

2012-ieji - dar vieni metai Europoje, juos prisiminsime kaip nelengvus ir kupinus iššūkių. Euro zonos skolų krizė ir toliau tebėra svarbiausia tema, šešėlyje liko daugelis kitų klausimų. Nors ir sėkmingai sugebėta išvengti grėsusio kai kurių ES narių bankroto, finansiniai sunkumai ir taupymo politika tapo ne mažiau rimtu išbandymu šiose valstybėse.

Visgi metų pabaigoje į 2013-uosius žvelgiu su optimizmu ir viltimi. Tarp nuolatinių iššūkių ir sudėtingo laviravimo finansų krizės bangose gali būti sunku pamatyti ką nors gero. Tačiau iš tiesų tokių pozityvių dalykų buvo ne vienas, ir jie taps geru pamatu tolesniems darbams kitąmet.

Visų pirma džiaugiuosi, kad labiausiai nuo krizės nukentėjusiose ES šalyse šiemet pavyko atsilaikyti prieš populistinius lengvesnio gyvenimo pažadus "čia ir dabar”. Jaučiu didelę pagarbą, kad skirtingų pažiūrų politikai ir visuomenės grupės sugebėjo susivienyti į kritinę masę ir laikytis sunkios, nepopuliarios, tačiau gyvybiškai reikalingos griežto taupymo linijos. Tokios šalys kaip Lietuva joms tapo puikiu pavyzdžiu, kaip atsakingai valdant finansus galima įveikti recesiją. Juk visi puikiai suprantame, kad lengvos išeities iš tokių sudėtingų krizių kaip ši tiesiog nebūna.

Turime kuo pasidžiaugti ne tik dėl atskirų ES narių, bet ir visos Bendrijos mastu. Metų pabaigoje pavyko sukurti bendrą bankų priežiūros mechanizmą, kuris padės efektyviau prižiūrėti ES bankininkystės sektorių ir ateityje užbėgti už akių neatsakingoms praktikoms, kurios sukėlė pastarąją krizę. Be abejo, tai tik pirmasis žingsnis, tačiau pasirinkta kryptis teisinga. Kitąmet turime jos nuosekliai laikytis bei ryžtingai kurti dar glaudesnę ekonominę, pinigų ir politinę sąjungą.

Tačiau visų svarbiausia užduotis 2013 metais - sugebėti mąstyti ne remiantis šia diena, o mokėti žvelgti toli į priekį. Trumpalaikiai politiniai tikslai, ambicijos ir siauri interesai turi būti palikti nuošalyje. Privalome būti pasiruošę juos aukoti dėl ilgalaikės bendros ir stiprios Europos perspektyvos. Privalome būti politikais, kurie mąsto valstybiškai. Politikais, kurie jaučia atsakomybę ateities kartoms ir yra atsakingi už visuomenės gerovę.

Gruodžio 10 dieną Europos Sąjungai įteiktą Nobelio taikos premiją vertinu kaip būtent to priminimą. Priminimą, kad turime mokėti mąstyti dešimtmečiais ir tarp kasdieninių sunkumų įžvelgti tai, kas svarbiausia: sukurta vieninga ir stipri Europa kiekvienam mūsų duoda kur kas daugiau nei ekonominę gerovę. Tai tvirtas saugumo, taikos ir demokratijos garantas, kurį turime saugoti visomis išgalėmis. Tai kiekvieno mūsų pareiga - nepamirškime jos.

POLITINĖ REKLAMA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"